Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininkas ir „UniCredit Leasing“ generalinis direktorius Laimonas Belickas
Lietuva yra turbūt vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje ūkininkai, gaunantys ES paramą, realiai negali pirkti įrangos ar technikos išperkamąja nuoma. Nors šį klausimą keliame jau ne pirmus metus, kol kas jo sprendimas pasiklydęs Bermudų trikampyje tarp Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA). Dėl tokios praktikos diskriminuojamos išperkamosios nuomos bendrovės, mažinama konkurencija ir didinama perkamų finansavimo paslaugų kaina.
Stebina šią savaitę pasirodžiusi oficiali Žemės ūkio ministerijos pozicija šiuo klausimu, kurioje teigiama, kad „lizingu bus galima naudotis (...) taip, kaip ir ankstesniu 2007–2013 paramos laikotarpiu“. Šis pareiškimas pribloškė rinkos dalyvius, nes visi žino: per praėjusį laikotarpį išperkamąja nuoma nebuvo finansuotas nė vienas traktorius. Dėl atsakingų institucijų nustatytų taisyklių ūkininkai technikos įsigyti galėjo tik imdami paskolas ir įkeisdami įsigyjamą turtą. Atrodo, kad išperkamosios nuomos paslauga pasiklydo valdininkų koridoriuose ir yra matoma tik formalių popierių šūsnyse, tačiau realiame gyvenime ūkininkams yra užkirstas kelias finansuoti techniką šiuo būdu.
Įdomu, kad NMA prieš dvi savaites išplatintoje pozicijoje pripažino, jog išperkamoji nuoma ūkininkams yra neprieinama. Nenorą leisti finansuoti už ES lėšas perkamą techniką išperkamosios nuomos būdu NMA aiškino tuo, kad ES teisės aktai griežtai reglamentuoja pareiškėjų išlaidų kompensavimo mechanizmus ir neleidžia naudoti bet kokių rinkoje esančių finansinių priemonių paramai finansuoti. Tačiau ir Lietuvos, ir ES teisės aktai kaip tik įtvirtina galimybę išperkamosios nuomos bendrovėms dalyvauti finansuojant projektus, kuriems skiriamos ES lėšos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1303/2013 aiškiai numato, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei paramos gavėjas jas faktiškai patyrė ir jos yra apmokėtos. Verta paminėti, kad išperkamosios nuomos būdu įsigyjamas turtas gali būti išsimokėtas išdėstant įmokas per tam tikrą laikotarpį arba sumokant visą turto kainą iš karto. Tuo atveju, jei turtas įsigyjamas iš karto, išlaidos yra faktiškai patiriamos, todėl turto įsigijimas išperkamąja nuoma yra tinkamos finansuoti išlaidos.
Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komitetas parengė detalias rekomendacijas, pagal kurias padėtis būtų pakeista operatyviai ir paprastai. Rekomendacijos atitinka ir ES, ir Lietuvos teisę, ir ūkininkų interesus. Didžiausia problema, su kuria buvo susiduriama 2007–2013 metų paramos laikotarpiu ir kuri vis dar nėra išspręsta naujuoju finansavimo periodu, yra finansavimo laikotarpio nustatymas. Naujai rengiamoje Lietuvos kaimo plėtros programoje numatyta, kad ūkininkas techniką iš išperkamosios nuomos bendrovės turi išsipirkti projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Šis laikas paprastai trunka 1–2 metus. Tačiau ūkininkų perkama technika ir įranga dažnai kainuoja dešimtis ar net kelis šimtus tūkstančių eurų, tad jai išsipirkti reikia gerokai ilgesnio laikotarpio. Tokia nuostata apriboja ūkininkams galimybes įsigyti techniką ir įrangą išperkamosios nuomos būdu. Nei Latvijoje, nei Estijoje ar kitose ES šalyse išperkamosios nuomos bendrovės nėra eliminuotos iš ūkio technikos ir įrangos finansavimo rinkos dėl nelankstaus požiūrio į finansavimo laikotarpį.
Banko paskola ir išperkamosios nuomos paslaugos yra pagrindiniai ir lygiaverčiai finansavimo gavimo būdai. Ir bankai, ir išperkamosios nuomos bendrovės finansavimą suteikia atsižvelgdami į lėšų gavėjo poreikius, tačiau bankai reikalauja užstato, todėl jų paslaugos dažnai yra sunkiau prieinamos smulkiesiems ūkininkams, neturintiems laisvų apyvartinių lėšų ar turto. Išperkamoji nuoma yra pati paprasčiausia ir lengviausia finansavimo forma ūkininkams. Techniką galima įsigyti tada, kai reikia, nelaukiant 10 ar daugiau metų, kol bus sutaupyta reikiama suma. Tokiu atveju ūkininkas gali apdirbti žemę naujesne ir efektyvesne technika, pagaminti daugiau bei kokybiškesnės produkcijos ir vykdyti plėtrą. Be to, įsigyjant techniką išperkamosios nuomos būdu nereikia įkeisti turto, o sutarčiai pasibaigus technika priklauso ūkininkui.
Norint išspręsti finansavimo išperkamąja nuoma problemą pakaktų Lietuvos kaimo plėtros programos projekte pakeisti vieną žodį: vietoj „projekto įgyvendinimo laikotarpis“ įrašyti „projekto kontrolės laikotarpis“. Dėl esamos tvarkos diskriminuojamos išperkamosios nuomos bendrovės ir pažeidžiami lygiateisiškumo principai, o ūkininkams sukuriami papildomi barjerai gauti finansavimą. Rezultatas – finansavimo rinkoje mažėja konkurencija, taigi, ūkininkai už pasiskolintas lėšas moka brangiau ir ta pati NMA išleidžia daugiau valstybės biudžeto bei ES lėšų finansavimo išlaidoms dengti. Tokia situacija prasilenkia su efektyvaus valstybės lėšų naudojimo logika. Greitas ir paprastas paramos gavėjų kreditavimas iš finansų įmonių ir kredito įstaigų yra labai svarbus skaidriam ir savalaikiam ES lėšų panaudojimui. Tad belieka palinkėti valdžios atstovams surasti Bermudų trikampyje dingusią ūkininkų technikos išperkamąją nuomą ir viltis, kad situacija bus suprasta bei išspręsta.
