Man padavus paraišką paramai pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gauti, Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo pateikti skundai. Atitinkamos institucijos ištikrino mano ūkį ir jokių pažeidimų nerado. Tai patvirtinimas, kad paramą gavau teisėtai. Nesijaučiu ir morališkai kaltas. Esu toks pats ūkininkas, kaip ir bet kuris kitas LŪS narys. Tie, kurie puola mane ir kritikuoja, yra gavę kur kas daugiau europinės paramos. Didžiuojuosi, kad ir mano sūnūs liko savo krašte, dirba savo ūkiuose ir naudojasi parama.
Kažkodėl visiems užkliuvo tik cukrinių runkelių sektoriui ir mano įsigytam kombainui skirti pinigai. Noriu pabrėžti, kad aktyviai dalyvavome posėdžiuose, kuriuose buvo svarstoma, kaip patobulinti Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių finansavimo taisykles. Taip pat 2011 m. vasario 15 d. dalyvauta dėl „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011-ųjų, patvirtinimo. LŪS vadovybė stengėsi, kad kuo daugiau žemės ūkio sektorių ir ūkininkų galėtų pasinaudoti parama reikalingai technikai įsigyti. Buvo išskirta 10 prioritetinių šakų, o paramos siekti galėjo ir daržininkai, ir sodininkai, ir paukštininkai, ir gyvulių augintojai bei kt.
Cukrinių runkelių augintojai nebuvo gavę paramos nei stojant į ES, nei 2004–2006 m. Šis sektorius be paramos būtų likęs ir 2007–2013 m. laikotarpiu, jei nebūtume kreipęsi į Žemės ūkio ministeriją, o pastaroji – į Europos Komisiją, kuri leido remti dėl cukraus režimo reformos sunkioje padėtyje atsidūrusius cukrinių runkelių augintojus.
Senkant europinių lėšų krepšeliui ir surinkus rekordinį paraiškų skaičių, dalijant paramą buvo nustatyti pirmumo kriterijai. Daug kam užkliuvo, kad jūs patekote tarp tų pirmųjų.
Pirmumo kriterijus man buvo pritaikytas todėl, kad Lietuvai tapus ES nare nebuvau pasinaudojęs jokia investicine ES parama. Ją esu gavęs tik 2003 m. pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), šalyje veikusią iki stojimo į ES. Paramos paraiškų pirmumo kriterijų nustatymo taisyklėse SAPARD nepaminėta, todėl atitikau pirmumo kriterijų.
Taigi akivaizdu, kad puolimas prieš mane, esą man buvo sudarytos išskirtinės sąlygos paramai gauti, yra nepagrįstas. Be to, viename laikraštyje buvo atskleisti mano asmens duomenys. Nemalonu tai, kad ta informacija, kaip skelbia laikraštis, gauta iš Žemės ūkio rūmų. Gali atsitikti taip, kad mano vardu pasipils greitieji kreditai. Dėl tokio puolimo nenuleisiu rankų. Kreipiausi į prokuratūrą, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Kokios, jūsų manymu, tokio dėmesio ir kritikos priežastys?
LŪS nuosekliai dirba, į jos nuomonę atsižvelgia įstatymus leidžiančios institucijos. Tai – aktyvi organizacija, todėl jos struktūra norėtų pasinaudoti kai kurios Seimo rinkimams besiruošiančios politinės jėgos. Ir suvažiavime pabrėžiau, kad LŪS yra savarankiška nuo valdžios ir politinių partijų nepriklausoma organizacija. Rajonų skyrių pirmininkai, pasiduodami savo atstovaujamų partijų lyderių spaudimui kištis į mūsų organizacijos reikalus, yra nesąžiningi ir nesilaiko įstatų. Tai tik skaldo ir supriešina narius.
Joninių išvakarėse vykusiame LŪS suvažiavime kai kurie nariai kritikavo organizacijos struktūrą, siūlė, kad balsavimo teisę turėtų ne vien rajonų skyrių vadovai, bet ir daugiau ūkininkų.
Patys pasirinkome tokią struktūrą, kad centrinę LŪS sudaro rajonų skyriai, o ne pavieniai ūkininkai. Jei tai netenkina narių, jie gali siekti tiesioginės narystės, tačiau tada rajono ūkininkų sąjungos organizacija tampa nereikalinga. Pačių ūkininkų valia, kokiu būdu veikti ir atstovauti savo interesams.
Sakote, kad LŪS – aktyvi organizacija. Ką pavyko nuveikti per praėjusius metus?
Mums pavyko nemažai padaryti, tačiau kai kurios pastangos nepramušė valdininkų sienos. Buvo kilęs pavojus netekti elektros galios dedamosios mokesčio lengvatos, tačiau kartu su kitomis žemdirbių organizacijomis pasiekėme, kad šiemet sausį priimtame Elektros energetikos įstatyme ši lengvata liktų.
LŪS iniciatyva buvo įtvirtinti kelių eismo taisyklių pakeitimai, kad būtų leidžiama važiuoti „viršgabaritinėms“ transporto priemonėms tamsiu paros metu be leidimų, bet su tinkamomis saugos priemonėmis. Dėl šio pakeitimo derybos truko dvejus metus. Deja, nebuvo atsižvelgta į kitus žemdirbiams svarbius siūlymus. Buvo susitarta dėl trišalės sutarties tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros, banko ir ūkininko dėl apyvartinių lėšų. Kai kuriems ūkininkams tai buvo didelė pagalba.
Daug kritikavome Nacionalinę žemės ūkio tarnybą dėl valstybinės žemės sklypų formavimo pagal padirbtas arba netikras išvadas. Pakeitus šios tarnybos vadovą, stengiamasi išklausyti žemdirbius ir atsižvelgti į jų keliamus probleminius klausimus, yra peržiūrimos ir tikrinamos išvados.
Nuveikta ir kitų žemės ūkio sektoriui naudingų darbų. Pastaraisiais metais aktyviai dalyvauta įstatymų, teisės aktų ir įvairių susitarimų svarstymuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepavyksta įtikinti, kad reikia keisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nes ūkininkus sunkia našta užgulė nuo 2012 m. padidėjusios „Sodros“ įmokos. Tai ypač slegia didesnius nei 4 EDV (europinio dydžio vienetų) ūkius. Iki šiol nepavyko susitarti dėl lengvesnio sezoninio darbuotojų įdarbinimo, talkų ūkininkų ūkiuose. Gaila, kad derybose su grūdų perdirbėjais nepavyko pakeisti grūdų standartų, dėl ko augintojai praranda nemažai pajamų.
Daug dėmesio mūsų organizacija skiria tarptautinei veiklai. Tai ypač svarbu dabar, kai Briuselyje tenka grumtis dėl tiesioginių išmokų dydžio, savo interesus ginti formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. Šiemet vasarį įvykusio įtakingiausios ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ prezidiumo posėdžio metu pirmą kartą pripažinta, kad Baltijos šalys atsidūrė situacijoje, diskriminuojančioje jų ūkininkus. Tai – vienas iš labai svarbių mūsų pasiekimų, siekiant sukurti kuo palankesnę derybų aplinką mūsų šalies derybininkams. Pastarasis laikotarpis ypač svarbus ne tik Lietuvos žemdirbiams, bet ir visam žemės ūkio sektoriui, nes formuojama mūsų visų ateitį lemsianti politika. Mūsų tikslas išlieka tas pats, įtvirtintas šių metų sausį Berlyne kartu su latviais ir estais pasirašytoje deklaracijoje, – siekiame, kad nuo 2014 m. išmokos būtų maksimaliai priartintos prie 2013 m. ES vidurkio be jokių pereinamųjų laikotarpių.
V. Tavorienė
