Regina MUSNECKIENĖ
Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Kuršų kaime gyvenantis Sigitas Lideika ūkininkauja jau aštuoniolika metų. Nuo dviejų karvių ir šešių hektarų žemės pradėjusi jauna šeima pamažu plėtė ūkį. Tačiau plėtė tiek, kiek patys pajėgia darbų nudirbti. Svetimų nesamdo. Matydami nuolat dirbančius tėvus, darbo nesikrato ir trys Lideikų vaikai.
Akmuo apželia vietoje
Angelė ir Sigitas Lideikos pagal profesiją abu zootechnikai. Kilę iš Tytuvėnų krašto. Baigė Tytuvėnų žemės ūkio technikumą ir dirbo Tytuvėnų tarybiniame ūkyje technikume, vėliau žemės ūkio bendrovėje.
Kai nebeliko darbo, Sigitą pažįstami kvietė į miestą. Karininko laipsnį turinčiam vyrui siūlė ir policininko, ir muitininko darbą. Tačiau kaime gimęs ir augęs Sigitas laikėsi sėslaus žemaičio logikos: akmuo apželia gulėdamas vienoje vietoje.
Kaime namai. Kaime auga trys vaikai. Nusprendė kabintis į žemę. Buvo gavęs tris hektarus iš valstybės. Dar tris padovanojo uošvė. Įsigijo porą karvių. Parduodavo pieną.
Paskui po truputį plėtė bandą. Augindavo savas telyčaites. Jautukus parduodavo. Iš kuklių pajamų pirko žemės. Tuomet žemė buvo nebrangi – po tūkstantį litų už hektarą.
Dabar savos žemės turi 21 hektarą. Dar apie dešimt hektarų nuomoja. 12 hektarų apsėja javais. Kitus plotus palieka pievoms ir ganykloms. Laiko 12 melžiamų karvių ir šiek tiek prieauglio.
Išėjus vaikams, ūkį mažina
Kol mokėsi vaikai, Lideikos bandą buvo išplėtę iki 30 galvijų. Kai vaikai įsidarbino, gyvulių pasiliko tik tiek, kiek patys pajėgia apliuobti. Svetimų niekuomet nesamdė. Kol buvo namuose, padėdavo vaikai.
Dabar savaitgaliais pagalbon prišoka jauniausias sūnus Valdas, dirbantis Šiauliuose statybininku. Dukra Reda su šeima gyvena ir dirba Vokietijoje. Sūnus Egidijus dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
Jeigu vaikai nebūtų gavę darbo, Lideikos gal būtų laikę didesnę bandą ir plėtę žemės plotus. Tačiau įpratę patys darbuotis kaime ir matyti nuolat dirbančius tėvus, Lideikų vaikai nesikratė jokio darbo ir ieškodami nesusidūrė su problemomis.
„Bandą sumažinome, kad patys pajėgtume karves pamelžti. Ir taip penktą valandą ryto jau tenka keltis. Septintą valandą atvažiuoja „Pakražančio“ kooperatyvo autobusėlis paimti pieną. Esame labai patenkinti. Pieną surenka ir rytą, ir vakare. Paima dar šiltą. Šiuo metu parduodame po porą šimtų litrų. Nėra problemų dėl kokybės,“ – pasakoja Sigitas Lideika.
Pasak Sigito, jam priimtiniausias nedidelis šeimos ūkelis. Juolab, kad kaime dabar nelabai rasi ką pasamdyti. Ir samdyto darbas – ne toks nuoširdus kaip paties.
Nebeperka Lideikos daugiau ir žemės. Juolab kad žemės kainos dabar išaugo keletą kartų. Už hektarą prašo 5 – 6 tūkstančių litų. Be to, arti žemės jau ir nebėra.
„Neverta plėstis, – sako Sigitas. – Reikėtų naujų, didesnių ūkinių pastatų, modernesnės technikos. Tai suvalgytų visą pelną.“
Prabangos nėra, bet gyventi galima
Ūkininkas pasakoja, jog mišriame ūkyje pajamų gauna iš pieno, parduotų veršelių. Augalininkystė taip pat neša pelną. Šiemet pardavė 18 tonų grūdų. Derlius buvo labai geras.
Kitus grūdus sušers savo gyvuliams. Šeima turi nuosavą nedidelį malūną. Patys susimala grūdus ir pasiruošia pašarus.
Iš nedidelio šeimos ūkio Lideikos normaliai išgyvena. Be to, kasmet nusiperka kokio nors inventoriaus. Turi rusišką traktorių, lenkišką šienavimo techniką. Kasmet techniką po truputį atnaujina.
„Darbo labai daug. Per visą ūkininkavimo laiką neleidome sau atostogų. Prie gyvulių esi pririštas. Dar gerai, kad šienavimas šiais laikais lengvas. Per vieną dieną susukame šienainį, per kitą supresuojame sausą šieną. Kai dirbau ūkyje, buvo smagiau – dirbau kolektyve. Dabar tik pats su savim pasitariu. Bet vis tiek gerai, kad esu pats sau viršininkas,“ – ūkio privalumus ir trūkumus dėsto S.Lideika.
Per keliolika ūkininkavimo metų Sigitas sako viską išmokęs. Traktorių kaip vaikišką žaisliuką gali po detalę išardyti ir vėl sudėti. Toks kaimo žmogaus gyvenimas. Privalai viską mokėti pats. Nes kol svetimą prisišauksi, visi terminai praeis. Žemė nemėgsta laukti.
Šeimos ūkis neneša prabangos. Tačiau pasak Sigito, šeima viską, kas būtina, gali nusipirkti – ir baldų, ir buitinės technikos. Todėl stebisi, kad valdžia kaimo žmonėms dar pašalpas moka. Darbas kaime pats žmogaus rankų šaukiasi. Ir duonos kaime visiems užtektų. Tik reikia netingėti dirbti.
Lideikų giminėje nėra nė vieno bedarbio. Daugelis dirba ir dar šeimos ūkelį turi.
