Tauragės kaimiškosios seniūnijos Kuisių kaime ūkininkaujantis Aivaras Martinaitis žalmargių pieningumą bando pakelti vienos radijo stoties grojamos muzikos pagalba.
Kad karvės duotų daugiau pieno, šiuolaikinis mokslas siūlo imtis įvairiausių priemonių. Ir mokslininkai, ir ūkininkai nuolat suka galvas, kad primilžis būtų kuo didesnis. Kai kas mano, kad leidimas žalmargėms klausytis muzikos pavirs papildomais pieno litrais.
Klausosi radijo stoties
– Kažkur girdėjau, kad klausydamos muzikos karvės duoda daugiau pieno. Nežinau – klasikinė ar liaudiška muzika mano karvėms labiau patiktų, todėl nutariau leisti joms klausytis tai, kas man patinka.“, – pasakojo novatoriškas Kuisių kaimo ūkininkas.
Į A.Martinaičio fermą malonu užsukti: čia švaru, muzika groja, vienoje fermos pusėje išsirikiavę taikūs veršeliai, kitoje – muzikos klausosi ir romiai šieną rupšnoja pieno „gamintojos“. Kasdien nuo 4 iki 18 valandos muzikos ir žinių klausosi 43 A.Martinaičio melžiamos karvės, 63 galvos prieauglio, Lietuvos sunkiųjų arklių kumelė Maika ir ponių veislės eržilas Žaibas. Muzika pieno primilžį didinantis ūkininkas kažkur skaitė, kad grojant muzikai primilžis padidėja apie 10 procentų. Iš vienos karvės Aivaras per parą primelžia apie 20 litrų pieno. Vadinasi, muzikos pagalba iš vienos karvės ūkininkas per parą „laimi“ po 2 litrus pieno. Jei karvių 43, tai „laimėjimas“ per parą sudaro apie 86 litrus pieno.
Keletą metų melžė rankomis
Drauge su tėvu Emiliu Martinaičiu ūkininkauti Aivaras pradėjo 1999 metais, kai buvo likviduota Dauglaukio žemės ūkio bendrovė. Emilis Martinaitis 40 metų dirbo „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio Kuisių brigados brigadininku, todėl šių apylinkių fermas, laukus žinojo kaip savo penkis pirštus. Likvidavus žemės ūkio bendrovę tėvas ir sūnus Kuisiuose nusipirko buvusią kolūkio veršelių fermą ir pradėjo krimsti rupią ūkininko duoną.
Pradžia, pasak A.Martinaičio, buvo sunki, – trūko technikos, padargų. Tėvo ir sūnaus maža bendrovė neturėjo melžimo aparato, todėl keletą metų 10 karvių jie melždavo rankomis.
Gavus Europos Sąjungos (ES) fondų finansinę pagalbą Martinaičiams pavyko sukurti modernų pienininkystės ūkį. Kuisių kaimo ūkininkai dalyvavo ES programoje „Ūkio modernizavimas“, dalį lėšų gavo iš ES, dalį – pridėjo savo.
Šiuo metu Martinaičiai turi visko, ko reikia moderniam pieno ūkiui: 120 galvijų galinčią sutalpinti fermą, traktorių, padargus šienui gaminti, melžimo aparatą, pieno šaldytuvą. Turi ūkininkai ir 47 hektarus nuosavos žemės, dar 66 hektarus nuomoja.
Pienas – ekologiškai švarus
Vis dažniau rašoma apie skandalus žemės ūkyje: gyvuliai ir žmonės maitinami genetiškai modifikuotais žemės ūkio produktais, nežinia, kuo ir kaip šerdami danai sugeba bekoną užauginti per 3 mėnesius, olandai karves laiko betoniniuose bunkeriuose, neaišku, kuo šeria, bet olandų karvės duoda neįtikėtinai daug pieno. Tačiau jų gyvenimo trukmė tesiekia penkerius metus.
Martinaičių karvės „gamina“ ekologiškai švarų pieną: banda ganosi Jūros upės užliejamose švariose pievose, kvėpuoja neužterštu Jūros lankų oru, papildomai šeriamos ūkyje išaugintais grūdais. Aivaras Martinaitis 35 hektarų plote augina kviečius, avižas ir miežius. Žemės derlingos, todėl ūkininkai iš hektaro prikulia apie 4 tonas grūdų. Jų neparduoda, o sušeria galvijams.
Pieną pašnekovas parduoda žemės ūkio kooperatyvui „Dobilo lapas“. Vasarį kooperatyvas už litrą pieno Martinaičiams mokėjo po 70 centų, tačiau Aivaras baiminasi, kad kaip ir kasmet artėjant vasarai pieno supirkimo kaina pradės mažėti.
Svajoja apie plėtrą
Ūkio plėtrai Martinaičiai norėtų nusipirkti daugiau žemės, tačiau, jų teigimu, pardavėjų kol kas nėra – dauguma nuomojamos žemės savininkų gyvena miestuose ir jos parduoti nesiruošia. Plėtrai trūksta ir dar vienos fermos galvijams, kurioje būtų galima sutalpinti apie 150 raguočių ir taip dar labiau padidinti pieno gavybą. Bet ūkio plėtrą stabdo nuolat besikeičiančios pieno supirkimo kainos. Be to, vyro teigimu, kuo didesnė ferma, tuo didesnis pavojus tapti pieno perdirbėjų bei didžiųjų prekybos tinklų įkaitu.
Maika ir Žaibas – bendrovės palikimas
Likviduojant Dauglaukio žemės ūkio bendrovę ir dalijant jos turtą Martinaičiams atiteko apie toną sverianti Lietuvos sunkiųjų veislės kumelė Maika ir apie 200 kilogramų sveriantis ponių veislės eržilas Žaibas. Įspūdingai atrodanti Maika – puiki pagalbininkė Martinaičiams ūkyje, o ant Žaibo bando jodinėti ketverių metų sūnus Aironas.
Radijo serenadų prisiklausęs Žaibas vis bando su Maika užmegzti draugiškus santykius, tačiau Lietuvos sunkiosios ir už ją 5 kartus mažesnio ponio meilė lieka be atsako.
Arūnas STRIKAITIS
