Ūkininkė Marijona Gandramavičienė iš Stirbaitynės kaimo skundžiasi, kad dėl per kelio pralaidą nuleidžiamo vandens jos žemėje atsirado tvenkinių, o vanduo, apsėmęs melžimo aikštelę, privertė karves melžti vedžioti į tvartą. Dėl užklupusių rūpesčių moteris pernai kreipėsi į savivaldybės administraciją, bet problema buvo išspręsta tik iš dalies.
Kelininkų sprendimas
Moteris įsitikinusi, kad vanduo į jai priklausančią žemę plūsta ne tik dėl susidėvėjusių melioracijos įrenginių, bet ir todėl, kad susikaupusį ir kartkartėmis per Sartininkų kelią tekantį vandenį kelininkai nusprendė nuleisti į jos žemės pusę. Pralaida įrengta prieš keletą metų, bet daugiau nieko nepadaryta, todėl vanduo nuolat nesulaikomai plūsta į žemiau kelio esančią M.Gandramavičienės žemę, kurioje atsirado ežerai.
– Po stipraus lietaus vanduo iš pralaidos kliokia ūždamas, – teigė ūkininkė.
Ji sakė, kad prie jos žemės tvindymo prisideda ir kitapus kelio gyvenanti ūkininkė Liuda Grigalienė – link kelio iškasė griovelį, kad juo į pralaidą nubėgtų vanduo iš sklypo ir iš persipildžiusio tvenkinio.
Priežasčių, kodėl M.Gandramavičienės žemėje, kur buvo auginami javai ir daržovės, atsirado vandens telkiniai, gali būti daug: lietingi metai, susidėvėję melioracijos statiniai. Tačiau apsidairius vietoje ir ne specialistui aišku, kad pagrindinė priežastis ta, jog jos žemė yra daug žemiau negu kelias, o žemės sklypai už kelio kyla į kalvelę, todėl prieš keletą metų kelininkams per kelią įrengus pralaidą ir nepasirūpinus, kur vandenį nuleisti (prie kelio toje vietoje griovio nėra), jis ir plūsta į ūkininkės laukus.
Gyvenimu nesiskundžia
Marijona baigia septintą dešimtį, ūkininkauja kartu su sūnumi Dariumi. Akis traukia tvarkinga sodyba, puošni troba. Stirbaitynė – jos gimtinė.
– Negaliu rūgoti, neblogai gyvenu, nors gyvenimas nebuvo lengvas. Vienai teko ant kojų pastatyti keturis vaikus. Trys jau turi savo gyvenimus, o Darius dar su manimi gyvena. Už žemę gauname išmokų, pinigų už pieną, fermoje karves melždama, užsidirbau pensiją. Tik bėda, kad žemę vanduo semia, – pasakojo moteris.
Žemė jai labai brangi ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Iš tėvų paveldėjo tik hektarą, daugiau kaip dešimt hektarų žemės nusipirko, netrukus ketina įsigyti dar keletą hektarų.
Rūpinasi tik didesniais melioracijos statiniais
Pernai M.Gandramavičienė ir L.Grigalienė rašė prašymą savivaldybei, kad laukuose esančiuose žemės sklypuose būtų remontuojami susidėvėję melioracijos statiniai, nes ten po liūčių taip pat nenubėgdavo vanduo. Pernai už savivaldybės lėšas buvo parengtas ir įgyvendintas melioracijos statinių remonto projektas, po to ten reikalai pagerėjo, o prie Gandramavičių sodybos vanduo tebetelkšo. Marijona mano, kad gal padėtų melioracijos įrenginių remontas, įsitikinusi, kad valdžia vėl turėtų jai padėti.
Tačiau savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Roma Volbikienė paaiškino, kad ne visuomet ūkininkams įmanoma ir privaloma padėti remontuoti melioracijos statinius.
– Ūkininkai buvo įpratę: jei kas nutiko su melioracijos statiniais, paprašys, valdžios siųsti žmonės atvažiuos ir sutvarkys. Tačiau nuo 2004 metų pasikeitė melioracijos statinių priežiūros tvarka: valstybė rūpinasi tik ne mažesnio negu dvylikos su puse centimetrų skersmens įrenginiais, smulkesniais privalo rūpintis žemės savininkai.
Nustatys specialistai
– Pernai M.Gandramavičienės ir L.Grigalienės žemės sklypuose suremontuoti valstybei priklausantys melioracijos statiniai: griovyje iškirsti krūmai, suremontuotas rinktuvas, pašalintos sąnašos, – pasakojo R.Volbikienė.
Pasak jos, iškilus problemai dėl melioracijos įrenginių ūkininkai turi kreiptis į Kaimo reikalų skyrių, ten bus išsiaiškinta, kam jie priklauso – valstybei ar ūkininkui. Jei valstybei, turi būti rengiamas projektas, skiriamos lėšos remontui. Bet lėšų turima labai mažai – 50 tūkstančių litų metams visam rajonui, o užmirkusių žemių daug.
– Jei melioracijos statiniai priklauso ūkininkui, jų priežiūra ir remontu jis turi rūpintis pats, remontui samdyti licenciją turinčią firmą, – teigė R.Volbikienė.
Į klausimą, kad ūkininkai gali neįstengti pasamdyti firmos, Roma atsakė:
– Brangiai nekainuotų, jei reikėtų taisyti neilgą atkarpą. Bet ūkininkai turi suprasti, kad melioracijos statinius reikia prižiūrėti: rinktuvo trasoje negali augti krūmai, reikia šienauti griovių šlaitus, valyti rinktuvų žiotis, atlikti kitus darbus.
Pasak R.Volbikienės, specialistai turėtų apžiūrėti M.Gandramavičienės laukus, kad būtų nustatyta priežastis, kodėl dirbama žemė apsemta vandens, bet pirmiausia ūkininkė turi parašyti prašymą, tuomet būtų aiškinamasi..
– Kiek žinau, kelio atkarpą pro Stirbaitynę ketinama renovuoti, yra parengtas projektas, jį įgyvendinus būtų sutvarkyta ir vandens nuleidimo sistema. Tik nežinau, kada tas projektas bus įgyvendinamas, – sakė R.Volbikienė.
Kelininkai neatsisako padėti
„Tauragės kurjerio“ pakalbintas VĮ „Tauragės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Stasys Būrė teigė, kad yra parengti du projektai kelio atkarpoms į Sartininkus asfaltuoti, tik nežinia, kada jie bus įgyvendinti.
– Vieną projektą rengėme mes, kitą bendrovė „Kelprojektas“. Projektų įgyvendinimo laikas priklausys nuo skiriamų lėšų, tačiau to kol kas negali pasakyti ir Automobilių kelių direkcija. Asfaltuojant Sartininkų kelią būtų sutvarkyti grioviai, prie kelio įrengta melioracijos sistema. Tada minėtos ūkininkės reikalai turėtų pasitaisyti, – patikino S.Būrė.
Jis teigė, kad ir dabar kelininkai neatsisako ūkininkei šiek tiek padėti.
– Tegu ji parašo prašymą, atvažiuosime į vietą, žiūrėsime, ką galime padaryti, – teigė direktoriaus pavaduotojas.
