Ūkininkai sulaukė didžiųjų prekybos tinklų raginimo tiesiogiai parduoti prekes parduotuvėms. Nors šis siūlymas labai viliojantis, vis dėlto patikimiausiu būdu parduoti produkciją jie laiko prekybą turguose arba mobilią - iš autobusiukų.
Pastarosiomis dienomis vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybės ūkininkams parduoti pieną tiesiogiai prekybos tinklams arba patiems prekiauti prekybos centruose sava produkcija.
Ūkininkai pripažįsta, kad prekybos tinklų „Maxima“ ir „Norfa“ siūlymai itin viliojantys, tačiau jie baiminasi, jog nepajėgs konkuruoti su kitais parduodamos produkcijos tiekėjais.
Seime dabar svarstomos maisto produktais prekiaujančių prekyviečių darbo taisyklės. Taip siekiama geriau organizuoti prekybą žemės ūkio ir maisto produktais prekyvietėse, užtikrinti jose parduodamų produktų saugumą ir kokybę. Kitas tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams ir kitiems žemės ūkio bei maisto produktų gamintojams parduoti savos gamybos produktus.
Policininkai ūkininkų nebevaiko.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talminas pasidžiaugė, kad šiuo metu ūkininkams sudarytos visos galimybės parduoti savo produkciją turguose. Pasak jo, rajonų savivaldybės skyrė prekyvietėse vietas ir patalpas, be to, ūkininkų jau nebevaiko policijos ir veterinarijos pareigūnai.
„Anksčiau moteriškės, prekiaujančios daržovėmis ar kita savo ūkio produkcija, stovėdavo ant šaligatvio, o policininkai jas vaikydavo. Dabar supaprastinti visi veterinarijos reikalavimai, tad paprasčiau ir produkciją parduoti, nes nereikia slapstytis“, - sakė jis LŽ.
Automobilis, pritaikytas mobiliai prekybai, kainuoja 100-200 tūkst. litų, todėl ne kiekvienas išgali jį įsigyti. Šiuo metu ūkininkai tokius autobusiukus perka už savas lėšas. J.Talminas mano, kad vadinamieji mobilūs turgeliai tikrai nenukonkuruos prekyviečių.
Prekyba parduotuvėse vilioja
Ūkininkų sąjungos Žemės ūkio skyriaus vedėja Julija Juškienė LŽ užsiminė, jog Akmenės ūkininkai dar svarsto siūlymą prekiauti savo produkcija prekybos centruose. Nors tai, pasak J.Juškienės, labai vilioja, ūkininkai baiminasi, kad jų produktai nepajėgs konkuruoti su parduotuvių siūlomais gaminiais.
Ji pabrėžė, kad daugiausia Akmenės rajono ūkininkų prekiautų pieno produktais, kurie greitai genda, bet nesuradę pirkėjų didžiosiose parduotuvėse, tikriausiai patirtų nuostolių. Negana to, dar turi atsipirkti ir tolimos kelionės į Vilnių ar Kauną.
Tinklų „Maxima“ ir „Norfa“ siūlymas tikrai geras, tačiau baiminamasi, ar ūkininkų produktai bus perkami, ar kiti tiekėjai nesumažins savo produkcijos kainų. Juk ūkininkai prekiautų greitai gendančiais produktais, kurie, jei nepavyktų parduoti, būtų grąžinami gamintojams ir šie nebeturėtų kur jų dėti.
Kol kas ūkininkai nėra apsisprendę, ar verta naudotis siūlymu. Be to, jiems labai rizikinga nutraukti sutartis su perdirbimo įmonėmis, nes grės prarasti ir vieną, ir kitą rinką. „Ūkininkams, gyvenantiems netoli didžiųjų miestų, patogiausia prekiauti turguose. Tai ir pigus, ir labiausiai užtikrintas būdas, nes nepardavę produkcijos gali parsivežti ją namo ir perdirbti į varškę, sūrį“, - kalbėjo žemės ūkio skyriaus vedėja.
J.Juškienė patikino, kad Akmenės rajone ūkininkams neįmanoma parduoti pieno produkcijos, tad jie ieško galimybių prekiauti aplinkinių didesnių miestų turguose. Net 80 proc. ūkininkų įsitikinę, jog pieno produktais geriausia būtų prekiauti mobiliai - iš autobusiukų. „Didieji ūkininkai svarsto galimybę įsigyti specialius autobusiukus ir važiuoti į Klaipėdą ar Šiaulius. Turime du ūkininkus, kurie pajėgūs nusipirkti tokią transporto priemonę, o jungtis keliems gana sudėtinga. Mat kiekvienas yra atsakingas už savo produktų kokybę ir bijo prisiimti atsakomybę už kitų ūkininkų produkciją. Visi ūkininkai stengiasi tiekti kuo geresnės kokybės produktus, kad nesugadintų savo reputacijos“, - pabrėžė pašnekovė.
Plėsis į kitus miestus
Žemės ūkio rūmų projekto koordinatorius Mindaugas Maciulevičius LŽ pasakojo, kad mobilūs turgeliai pradėjo veikti šių metų sausį. Kadangi sumanymas per kelis mėnesius pasitvirtino, norinčiųjų dalyvauti projekte daugėja. Šiuo metu mobilieji turgeliai veikia tik sostinėje ir tik kai kuriuose jos mikrorajonuose iš anksto numatytu laiku. Tačiau netrukus tokių turgelių turėtų atsirasti ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.
„Mobiliųjų turgelių atsiradimą paskatino tikro kaimiško produkto poreikis. Mat parduotuvėse, o juo labiau turguose, rasti natūralių, be įvairių chemikalų mėsos ar pieno produktų šiuo metu praktiškai neįmanoma. Prekybos pradžioje prekių asortimentas buvo menkas, bet dabar jis sparčiai plečiasi - atsiranda naujų produktų, natūralios šviežios mėsos ir kitko. Kainos šiek tiek mažesnės nei prekybos centruose, tačiau didesnės negu turguose. Su jais dar sunku konkuruoti dėl pigios lenkiškos produkcijos“, - dėstė M.Maciulevičius.
Jis pažymėjo, kad ūkininkai į Vilnių prekiauti mobiliai atvažiuoja iš Kybartų, Vilkaviškio ir kitų rajonų, tad jiems turi atsipirkti kelionė, taip pat reikia mokėti atlyginimą pagalbiniam darbuotojui. Be to, vieną dieną kuriame nors sostinės rajone sekasi prekiauti labai gerai, o kitą dieną sulaukiama mažai pirkėjų. Pašnekovo teigimu, siekiama, kad ateityje produktų kainos būtų mažesnės.
Nors savivaldybės iš ūkininkų neima nuomos mokesčio už prekyvietes, jiems reikia sumokėti vienos dienos 10 litų registracijos mokestį.
Miestiečiai perką viską
„Skatiname ūkininkus kooperuotis, kad būtų prekiaujama kuo įvairesnio asortimento prekėmis. Gyventojai perka viską, todėl negalėčiau pasakyti, ar didesnę paklausą turi pienas, ar mėsa. Anksčiau natūralaus pieno būdavo galima nusipirkti nelegaliai - ūkininkai važiuodavo į daugiabučių namų kiemus ir ten prekiaudavo. Tačiau gyventojai nebuvo garantuoti dėl jo kokybės. Juk yra verslininkų, kurie važiuoja per kaimus, superka iš bobučių pieną, mokėdami už litrą po 50 centų, tada jį praskiedžia vandeniu ir parduoda žmonėms kaip gerą. O pas mus ūkininkai prekiauja tik turėdami veterinarijos leidimus, be to, veikia ir savikontrolės mechanizmas - kad užtikrintume produktų kokybę, atliekame papildomus tyrimus“, - aiškino jis.
Projekto koordinatoriaus garantavo, kad mobiliųjų turgelių ūkininkai laikosi veterinarijos nurodymų ir, pavyzdžiui, pieną pilsto tik į naują plastikinę tarą. Jis teigė, jog taip vykdoma ir švietėjiška veikla, mat ūkininkai skatinami atrasti galutinį vartotoją, galvoti ne tik apie tarą, bet ir apie etiketę.
„Yra ūkininkų, kurie savo iniciatyva prisispausdino spalvotų etikečių su karvutėmis, kitaip sakant, matyti, kad jie tikrai stengiasi „užsidirbti“ vardą. Suprantama, mobilieji turgeliai Lietuvos ūkininkų neišgelbės, nes net Europos valstybėse, turinčiose ne vienų metų patirtį, ūkininkai taip parduoda vos 10 proc. produkcijos. Be to, ne visi vartotojai pasirengę pirkti produktus tiesiai iš ūkininkų“, - kalbėjo M.Maciulevičius.
Eglė KAPOČIŪTĖ , Jolita ŽVIRBLYTĖ
