Tuo metu konkurencijos taryba skatina viešojoje erdvėje mažiau spekuliuoti apie susitarimus, o turint įrodymų iš karto kreiptis ir juos pateikti.
Portalas tv3.lt sulaukė dešimčių smulkių pieno ūkių savininkų laiškų. Jie skundžiasi, kad pieno kainos krenta ir įtaria, kad perdirbėjai tariasi dėl kainų, šiuo metu visi kainas muša žemyn.
Ūkininkai piktinasi perdirbėjų godumu ir tikina esantys nusivylę valdžios pagalba, kurios, anot ūkininkų, tiesiog nėra.
Nusivylė pienininkyste žada išvykti į užsienį
Ūkininkas Mindaugas pasakojo, kad šiuo metu augina 60 karvių.
„Nuo sausio 1 d. pieno supirkimo kainas tesiekia 0,31 euro, o pernai rugpjūtį už kilogramą gaudavome 0,46 euro. Skaudu, kad ūkininkas atlikęs juodžiausią darbą tegauna tik apie 15–20 proc. nuo galutinės produkto kainos.
Dabar perdirbėjai daug produktų gamina ir sandėliuoja, nes eksportas traukiasi. Aišku, kad yra ir karteliniai perdirbėjų susitarimai, nes kai kainos krenta, tai vyksta stebuklingai visiems vienodai, nors perdirbėjų gaminami produktai ir jų gaunama pridėtinė vertė skiriasi“, – įžvalgomis dalijosi ūkininkas.
Anot jo, pienininkai ateityje nieko teigiamo nebemato.
„Esame nusivylę ne tik dėl perdirbėjų, bet ir dėl valdžios požiūrio į žemės ūkį. Mes turbūt vieninteliai Lietuvoje dirbame be išeiginių, mamadienių, tėvadienių ar kitų privilegijų, tačiau tai niekam nerūpi, visi tik žiūri, kaip dar labiau sumažinti mūsų uždarbį“, – skundėsi vyras.
Ūkininkas Modestas irgi laiko 60 karvių, o už pieną jam moka 0,29 euro už kilogramą.
„Taip naikinamas pieno sektorius. Pieno supirkėjų godumui ribų nėra. Jie ko gero ne tik susitaria tarpusavyje, bet ir papirkinėja valdžią, nes ji kažkodėl tyli ir nieko nedaro.
Gailiuosi, kad pradėjau dirbti su pieno ūkiu, tačiau dabar nelabai galiu ką pakeisti, nes turiu įsipareigojimų, bet kai jie baigsis, parduosiu gyvulius ir su šeima išvyksime kurti naujo verslo užsienyje“, – žadėjo ūkininkas.
Kaina mažėja, tačiau vilties nepraranda
Kai kurie kiti ūkininkai, laikantys apie 20 karvių, šiuo metu už kilogramą pieno gauna apie 0,34 euro.
Pavyzdžiui, jaunasis ūkininkas Artūras pasakojo, kad dabar laiko 16 melžiamų karvių.
„Yra ir daugiau galvijų, bet jie auginami mėsai. Pinigų už pieną per mėnesį gauname priklausomai nuo pieno kiekio 1000–3000 eurų + PVM. Už kilogramą pieno moka 0,35 euro. Primilžis mūsų ūkyje nėra didelis, nes ūkiui 3 metai, o karvutės senos, paveldėtos iš tėvų. Pirmiausiai kuriant ūkį buvo investuota į techniką, žemės pirkimą, pastatus, produktyvios karvės dar tik auga, tai irgi trunka 3 metus.
Staiga nusipirkti produktyvių karvių negalim, dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia po visų investicijų tam nėra lėšų. Taip pat tai yra rizikinga, nes senosios karvės neprisileidžia iš kito ūkio atvežtinių karvių ir jas žaloja. Tada atvežtines reikia laikyti atskirai, o tai vėl didina kaštus“, – pasakojo Artūras.
Jis irgi įtaria, kad pieno perdirbėjai yra susitarę sumažinti kainą ūkininkams.
„Labai skaudu stebėti visą šią situaciją. Nes uždarbis mažėjo, o išlaidos didėja. Elektra pabrango 4 kartus, dyzelio kainos augo, darbo užmokestis, didėjo ir privalomo sveikatos draudimo įmoka, kurią turime kas mėnesį mokėti“, – vardijo ūkininkas.
Artūras irgi pasigenda valdžios pagalbos dirbantiems žemės ūkio sektoriuje.
„Pavyzdžiui, yra toks įstatymas, kad jeigu pieno supirkėjas mažina kainą daugiau nei 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir šį pagrindimą pateikti VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai.
Tačiau pasiteiravus, ar buvo tokie pagrindimai pateikti, jos atsakymas – mes nieko negalim padaryti, nes mažina ne bazinę kainą, o priedą, kuris, beje, yra 2 kartus didesnis nei bazinė kaina. Priedų įstatymas nereguliuoja. Tad kyla klausimas, kam tada toks lengvai apeinamas įstatymas ir kam tokia agentūra reikalingi, jeigu jie niekuo negali padėti“, – retoriškai klausė ūkininkas.
Vis tik jis ūkininkavimo mesti nežada.
„Kai pradėjau ūkininkauti žinojau, kad gaminamas produktas yra geras ir reikalingas. Žinojau ir apie šiuos visus neskaidrius veiksmus ar stereotipą, kad kaimo žmogus yra tamsus.
Tačiau tikiu, kad ateis ta diena, kai pieno kaina bus adekvati įdėtam darbui ir sąnaudoms. Ji tokia buvo, bet labai trumpai, dabar vėl grižo tas ūkininkų smaugimas, bet vis tiek tikiu, kad šie neskaidrūs veiksmai bus nutraukti, o atsakingi asmenys bus teisiami už sukčiavimus ir neleistinus susitarimus“, – optimistiškai į ateitį žvelgė Artūras.
Pasitrauktų iš žemės ūkio, bet stabdo įsipareigojimai
Ūkininkė Jūratė guodėsi, kad iš 21 karvės ūkio šeimai išsilaikyti neįmanoma.
„Gruodį už kilogramą pieno tegavome 0,34 euro. Mėnesinės pajamos siekia 4 tūkst. eurų. Tačiau mes dirbame kur kas daugiau nei perdirbėjai. Be to, brangsta gyvulių išlaikymas. Tačiau perdirbėjai meluoja ir sudaro įspūdį, kai tai mes esame godūs, kad mums vis negana.
Norėtume viską mesti, tačiau turime įsipareigojimų, paskolų, mažų vaikų. Nėra taip paprasta viską palikti. Gaila, kad valdžia nesiima jokių veiksmų, tik agituoja, kad imtume paramas ir plėstumėmės, tačiau juk ūkininkavimas mums neatsiperka, apie kokią plėtrą kalbėti“, – skundėsi ūkininkė.
Kitos ūkininkės Irenos situacija beveik identiška. Moteris laiko 16 karvių, o už superkamą pieną jai moka 0,34 euro.
„Kaimas ir jo žmonės yra niekinami. Niekam neįdomu, kaip mes gyvename. Norėtųsi viską mesti, bet amžius jau nebe tas, kad galėčiau imtis kažko naujo“, – guodėsi moteris.
Mažieji ūkiai pasmerkti
Ūkininkai laikantys iki 5 karvių save vadina mikroskopiniais ūkiais, tikina, kad už pieną gauna vos 0,25 euro.
Ūkininkė Vilma pasakojo, kad tik pradeda ūkininkauti ir šiuo metu turi 5 karves.
„Ateityje turėjome planų plėstis, didinti bandą. Dabar nežinome, kaip bus su plėtra ateityje. Vienas iš akstinų pradėti ūkininkauti buvo būtinybė aprūpinti save ir savo šeimą kokybiškais, tikrais maisto produktais, kad nereikėtų pirkti menkaverčių pieno produktų aukštomis kainomis iš parduotuvių.
Už pieną gauname 0,25 euro. Todėl labai pikta klausytis, kuomet tenka girdėti ekonomistų ir visokių specialistų postringavimus, kad parduotuvėse kainos išaugo būtent dėl to, kad buvo sukeltos kainos ūkininkams, kad supirkimo kainos pasiekė europinį lygį. Tai tikrai nėra tiesa“, – tikino ūkininkė.
Ji piktinosi Žemės ūkio ministerijos abejingumu.
„Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (anksčiau buvęs aplinkos ministru) iki šiol ir tebetęsia aplinkosaugininko pareigas ir neieško sprendimo būdų, palankių ūkininkams. Atrodo, kad visi trina tą pačią ranką. Tikrai kyla klausimas, kam visos tos asociacijos, jeigu jos nekovoja dėl ūkininkų, tik konstatuoja faktus, kad pakeisti nieko negalima. Kodėl tuomet užsienyje pieno supirkimo kainos yra gerokai aukštesnės?
Nelabai suprantu, kuo neįtinka smulkūs, šeimos ūkiai, einantys iš kartos į kartą, puoselėjantys gyvulio gerovę, ir tuo pačiu pieno kokybę“, – skundėsi moteris.
Ūkininkė Reda šiuo metu augina 3 karves ir turi 20 ha žemės.
„Parduodu apie 20 kg pieno per dieną. Nuo sausio kaina siekia 0,25 euro už kilogramą. Tai per dieną uždirbu 5 eurus, o per mėnesį 150 eurų.
Verslininkai mus skriaudžia. Karvių per porą metų žadu atsisakyti. Užsiimsiu mezgimu, moku megzti mašina“, – apie ateities planus kalbėjo moteris.
Pagalbos nėra?
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė pastebėjo, kad 2022 m. iki liepos mėnesį pieno supirkimo kainos kilo, bet jau nuo rugpjūčio pradėjo kristi. Ir jos vis dar tebekrenta.
„Dėl krentančių pieno kainų turi įtakos ir rinkose kritusių produktų kainos, to nepaneigsi, juolab ne tik Lietuvoje bet ir Lenkijoje, Latvijoje taip pat kainos mažėja. Tik skirtumas tas, kad ten kainos krenta ne tiek daug.
Pieno gamintojai tam tikra prasme yra situacijos įkaitai, nes kai perdirbėjai kalba apie pieno produktų kainas, mes kalbame apie žaliavinio pieno supirkimo kainas. Mes parduodame tik žaliavinį pieną, ne pieno gaminius. Jei, tarkime, sūrių gamyba rinkoje krinta, galbūt kyla kitų produktų paklausa. Ir mes pieno gamintojai neturime to pasirinkimo, nes, kaip ir minėjau, parduodame tik žaliavą“, – komentavo asociacijos pirmininkė.
Anot jos, keista, kad visų perdirbėjų produktai yra skirtingi, bet kainas muša visi identiškai.
„Tad nori ar nenori ateina mintys apie susitarimus. Bet kai apie tai užsimename perdirbėjams, jie skuba paneigti sakydami, kad jei jie turėtų susitarimus, tai ir nekeltų supirkimo kainų. Tačiau mes irgi žinome, kad jie kainas kelia ne iš geros širdies, o dėl to, kad kai būna pieno stygius lenkai superka daug daugiau pieno iš Lietuvos aukštesnėmis kainomis.
Perdirbėjai nori, kad būtų kuo mažiau išvežama pieno į Lenkiją, tik dėl to jie priversti kelti pieno supirkimo kainas. Be to, perdirbėjų metiniai rezultatai yra skaičiuojami milijonais, nė viena perdirbimo įmonė, dėl rinkos nebankrutavo ir gamybos neatsisakė. O ūkininkai, galima sakyti, kad bankrutuoja vienas po kito atsisakydami pienininkystės“, – atkreipė dėmesį R. Vilimienė.
Ano jos, padėti ūkininkams niekas nesiruošia.
„Siunčiame raštus į Žemės ūkio ministeriją, kitas institucijas, bet niekas nieko nesiima. Tačiau ne visi ir ūkininkai bando apsiginti. Pavyzdžiui, kai perdirbėjai duoda pasirašyti dokumentus apie pranešamas mažėjančias pieno kainas atgaline data už lapkritį ar gruodį, ūkininkai sutartis ir pasirašo.
Raginame to nedaryti ir užfiksuojant pažeidimus. Tačiau ūkininkai nebesitiki nieko pakeisti. Jie net nesikreipia, jeigu perdirbėjas taip ir nesumoka už pieną. Ūkininkai tokiu atveju tiesiog pakeičia pieno supirkėją ir viskas. Raginame taip nesielgti, o kreiptis į asociaciją“, – komentavo asociacijos pirmininkė.
Atmeta bet kokius įtarimus dėl susitarimų
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis neigė gandus apie apie galimus pieno supirkimo kainų susitarimus.
„Lietuvoje veikia per 50 pieno supirkimo veiklą vykdančių įmonių, kurios iš ūkininkų supirktą žaliavą gali tiekti Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ar Vokietijos perdirbėjams. Todėl žaliavinio pieno supirkimo kainoms lemiamą poveikį daro konkurenciniai veiksniai globalioje rinkoje, kurios dalimi yra ir Lietuva.
Pasaulinė pieno rinka įžengė į sudėtingą ir neapibrėžtą laikotarpį – kokie bus tolimesni pokyčiai, priklausys nuo pieno gamybos pagrindiniuose eksporto regionuose, geopolitinių ir ekonominių veiksnių. 2022 metų spalį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje pasiekė visų laikų rekordą – 55 centus už kilogramą, o išankstiniais Europos Komisijos (EK) duomenimis, gruodį kainą sumažėjo apie 7 proc. – iki 51 cento. Tačiau metinė pieno kaina pernai išliko penktadaliu didesnė, nei 2021 metų gruodį“, – komentavo E. Simonis.
Pasak jo, stambiems tiekėjams už natūralų pieną perdirbėjai moka ES vidurkį atitinkančią kainą, kuri gruodį, EK duomenimis, siekė beveik 58 centus už kilogramą.
„Mažėjant vartojimui, reikšmingi kainų pokyčiai stebimi pasaulinėje pieno produktų prekyboje – didmeninės produktų kainos mažėja JAV, Europos ir Naujosios Zelandijos biržose. 2022 metų pirmoje pusėje eksporto rinkose buvo susiklosčiusi palanki situacija – pieno produktų paklausa išliko didelė, tai leido gaminti ir eksportuoti daug palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje pieno produktų paklausa eksporto rinkose susitraukė, sumažėjo ir produktų kainos pasaulinėje prekyboje. Dėl prastėjančios ekonomikos situacijos lėtėjant vartojimui, lietuviškų pieno produktų eksportas pastebimai mažėja“, – sakė perdirbėjų atstovas.
Taip pat jis skaičiavo išaugusius gamybos kaštus.
„Menkstantį lietuviškų pieno gaminių eksportą lėmė su kitomis šalimis neproporcingai pernai išaugę gamybos kaštai Lietuvoje. Mūsų šalyje drastiškai išaugus infliacijai, žaliavinio pieno supirkimo bei energijos kainoms, perdirbėjų gamybos išlaidos pernai didėjo dukart, o kai kurie gamybos kaštai – net 4 kartus“, – skaičiavo E. Simonis.
Konkurencijos taryba prašo vietoje spekuliacijų pateikti susitarimų įrodymus
Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų priežiūros grupės vadovas Daumantas Grikinis aiškino, kad kainų kritimas panašiu laiku dar nerodo galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų.
„Tačiau svarbu, kad pieno perdirbėjai tiek pieno supirkimo kainas, tiek galutinės produkcijos kainodarą nustatytų savarankiškai, o konkurentai tarpusavyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesikeistų ar viešai neatskleistų komerciškai jautrios bei su ateities elgesiu susijusios informacijos, kadangi tokios informacijos atskleidimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas įstatymo pažeidimu.
Būtent už tai, kad keitėsi konfidencialia informacija, pieno perdirbėjai jau buvo pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymą ir jiems 2011 m, buvo skirtos baudos“, – komentavo specialistas.
D. Grikinis tikino, kad gavusi informacijos, kuri leistų įtarti, kad pieno perdirbimo bendrovės sudarė draudžiamą susitarimą, taryba svarstytų klausimą dėl tyrimo pradėjimo.
„Raginame tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, turinčius informacijos apie galimus susitarimus, pateikti ją Konkurencijos tarybai, o ne dalytis viešai, kas gali apsunkinti galimybes vykdyti tyrimus ir tokius pažeidimus išaiškinti“, – patarė D. Grikinis.
Ministerija kainų reguliuoti negali, todėl siūlo paramas
Žemės ūkio ministerija komentavo, kad pieno produktų rinka pasižymi dideliais kainų svyravimais. Anot jos, tokį svyravimą lemia rinka.
„Išaugus pieno gaminių kainoms šiuo metu stebimas pieno gaminių paklausos sumažėjimas, nes vartotojai pradeda rinktis pigesnes alternatyvas“, – priežastis vardijo ministerija.
Ji pažymėjo, kad Lietuvos pieno pramonė veikia atviroje rinkoje, kadangi ji yra orientuota į eksportą (daugiau kaip pusė viso perdirbamo pieno produktų pavidalu yra eksportuojama), visi rinkos pokyčiai veikia ir lietuviškų pieno produktų pardavimo kainas, tuo pačiu ir pieno supirkimo kainų lygį Lietuvoje.
„2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje stebimas pieno supirkimo kainų mažėjimas. Negalutiniais duomenimis, 2022 m. gruodį pieno supirkimo kaina buvo apie 510 eurų už toną. Supirkimo įmonių pateiktais duomenimis 2023 m. sausį kainų kritimas bus apie 7 proc.
Žalio pieno kainų lygio svyravimai atsispindi mažmeninėse pieno produktų kainose su tam tikru laiko intervalu, todėl tikėtina, kad, išlikus sumažėjusiam pieno supirkimo kainų lygiui ilgesnį laiką, po kelių mėnesių galimos kainų korekcijos ir mažmeninėje prekyboje“, – žadėjo ministerija.
Ji tikino, kad neturi ir nepastebi jokių signalų dėl galimų pieno perdirbimo įmonių susitarimų dėl pieno supirkimo kainų mažinimo.
„Ministerija neturi priemonių pieno supirkimo kainoms reguliuoti. Bendros rinkos organizavimas ir rinkos organizavimo priemonių taikymas yra priskirtas ES kompetencijai, todėl Lietuva negali įvesti nacionalinių priemonių pieno kainoms reguliuoti.
Tačiau pieno ūkiams yra siūlomos įvairios paramos priemonės, kuriomis ūkininkai gali naudotis“, – komentavo ministerija.
