Vilniaus gyventojų bendrijos, suskubusios pasinaudoti patarimu perimti šilumos ūkio valdymą, nusvilo: beveik 40 tokių bendrijų už sausį sunaudotą šilumą moka brangiau negu vidutiniškai mieste.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, sausį sostinėje apšildyti kvadratinį metrą būsto kainavo vidutiniškai 4,03 lito, o, pavyzdžiui, apšildyti gyventojų bendrijai priklausantį namą Traidenio gatvėje kainavo 8,54 lito (su PVM). Taigi statistiškai vidutinio 50 kv. m buto savininkai už sausį moka 241 litą, o minėto bendrijos namo tokio pat ploto buto savininkai – 512 litų, arba daugiau nei dvigubai.
Lubos šyla, kojos šąla
Kai kurių namų bendrijos su didesnėmis sąskaitomis jau apsiprato. Antai Vilius Matiukas, namo senamiestyje, Vokiečių gatvėje, gyventojų bendrijos vadovas, „Ekonomika.lt“ teigė, kad didelės sąskaitos už šildymą šio namo gyventojams – įprastas dalykas, nes nieko kito ir nesitikima: išorinių namo sienų storis – 80 cm, tačiau lubų aukštis – beveik 4 metrai. Reikia labai daug šilumos energijos, kad šiluma nuo lubų nusileistų prie kojų.
„Tas, kuris nori limuzinu važinėti, turi žinoti, kad teks ir benzino daugiau piltis. Senamiestyje tokių namų daug“,– sakė Rimantas Germanas, „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius.
Pasak jo, storos sienos nebūtinai sulaiko šilumą, jos gali būti ir šilumos laidininkės. Bet esama technologijų pagerinti šioms savybėms, tik apie tai kažkodėl mažai galvojama. O mažiau šilumos galima naudoti ir be didelių investicijų – specialistai tokiais atvejais pataria sumontuoti pakabinamas lubas, kurios žiemą gali būti ir 2,20–2,50 m aukštyje.
Juozas Antanaitis, būsto valdymo ir priežiūros asociacijos „Būsto rūmai“ prezidentas, šiame pavyzdyje įžvelgia ir kitą blogybę – klaidingas pats šildymo kainos neapskaičiuojamuose butuose nustatymo principas: nelogiška šilumos kainą nustatyti pagal buto užimamą plotą (kv. m), o ne tūrį (kub. m), nes šildomos ne grindys, o patalpos.
Priežasčių įvairovė
Pastaraisiais metais politikai ėmė raginti žaboti monopolininkus šilumininkus ir iš jų perimti šilumos ūkio valdymą – tai turėsią kone perpus sumažinti mokesčius už šilumą. 37 tokių bendrijų, už šilumą mokančių, priešingai negu tikėtasi – dvigubai ar beveik dvigubai daugiau, negu mokama vidutiniškai Vilniuje, verčia tokio žingsnio nauda suabejoti, juolab kad tie namai yra įvairiuose sostinės rajonuose, bet daugiausia – Viršuliškėse ir Justiniškėse, kur šis judėjimas buvo itin išpopuliarėjęs.
Taigi norint atsisakyti profesionalių paslaugų ir tikėtis, kad tai padės sutaupyti, būtina ieškotis gerai šį darbą išmanančių specialistų. Jų nėra daug, beveik visi dirba šilumos tiekimo įmonėje, kuri – būtų logiška – savo darbuotojų dviveidystės gali ir netoleruoti. Kažin ar toks specialistas sutiks stoti namų bendrijos pusėn už 600 litų per mėnesį
Ką reiškia, kai šilumos ūkį pradeda pertvarkyti politikai, vaizdžiai iliustruoja Anykščių savivaldybės pavyzdys, kai nemokšiškai „pertvarkius“, o tiksliau – sugriovus, šilumos ūkį dabar anykštėnai už šilumą moka brangiausiai Lietuvoje.
Brangiausiai už šilumą, sunaudotą sausį, mokantys Vilniaus gyventojų bendrijų namai
Namas Šilumos kaina, Lt/kv. m (su PVM)
Traidenio g. 34 8,54
Žemaitijos g. 8 7,16
Šv. Stepono g. 23 7,16
Vokiečių g. 28 6,57
J. Kairiūkščio g. 11 6,52
Antakalnio g. 68 6,41
Kauno g. 35 6,40
Gelvonų g. 60 6,35
Rygos g. 30 6,28
Žaliųjų ežerų g. 13 6,15
Viršuliškių g. 101 6,09
Čiobiškio g. 27 6,07
Didlaukio g. 17 6,06
Ozo g. 7 5,95
Viršuliškių g. 97 5,95
Paberžės g. 28 5,95
Vidutiniškai Vilniuje 4,03
Šaltinis: Šilumos tiekėjų asociacija
Kazimieras Šliužas
