Per pratybas „Ugninis griausmas“ bus treniruojamasi šaudyti į Baltijos jūroje esančius taikinius.
„Jos pirmą kartą šaudys Lietuvoje. Niekada nešaudė tokio modelio haubicos. „Paladin“, amerikietiškos šaudė ir praeitais metais, tai ne pirmas atvejis, kai šaudys jos šiandien, o būtent vokiškosios PzH 2000, naujausias įsigytas pirkinys, šaudys pirmą kartą. Šaudysime ne tik mes, ne tik lietuviškos haubicos šaudys šių pratybų metu, bet ir mūsų kolegos vokiečiai, kurie turi lygiai tokias pačias haubicas“, – BNS sakė sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršininkas majoras Ernestas Gaigalas.
„Kadangi kariai dar yra nepatyrę šaudyti iš tokių ginklų sistemų, tai kiekvienas šūvis yra nauja patirtis, nauji įspūdžiai“, – kalbėjo jis.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, antradienio kovinį šaudymą į Baltijos jūroje paruoštus taikinius vykdys kariai iš Lietuvos ir Vokietijos, naudodami savaeiges 155 mm haubicas PzH 2000. Artileristai iš Lietuvos kartu su Portugalijos kariais naudos 105 mm haubicas M50 ir L118, JAV kariai šaudys iš savaeigių 155 mm haubicių „Paladin“. Taikiniams stebėti ir pataikymams fiksuoti bus naudojamas artilerijos radaras AN/TPQ-36, o taikinių rajono jūroje apsaugą vykdys Lietuvos kariuomenės Karinių jūros pajėgų laivai.
Pasak E.Gaigalo, per pratybas kovinis šaudymas vyks į taikinius, nutolusius nuo poligono trimis skirtingais atstumais.
„Arčiausi taikiniai bus išdėlioti beveik 10 kilometrų nuotoliu nuo Kairių poligono, nuo šaudymo pozicijų. Į juos šaudys trumpiausi trumpiausi mūsų taip vadinami „vamzdžiai“ – 105 milimetrų haubica. O PzH 2000 šaudys į du kitus taikinius: į 20 kilometrų atstumu nuo kranto ir 27 kilometrų atstumu nuo kranto“, – sakė jis.
Pagal 2015 metų rugsėjo mėnesį pasirašytą sutartį, Lietuva iš Vokietijos kariuomenės įsigijo 16 haubicų PzH 2000, penkios bus skirtos treniruotėms ir atsarginėms dalims, 26 šarvuotas vadovavimo mašinas M577 ir šešis šarvuotus evakuatorius BPZ2. Iš viso 53 technikos vienetus. Už šią techniką ir jos modernizavimą Lietuva sumokės beveik 60 mln. eurų.
Planuojama, kad visas priemones Lietuva gaus iki 2019 metų.
