Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovybė sunerimusi – dėl vis brangstančio kuro stygiaus bus atimta galimybė vykti į gaisravietes
Per mėnesį Lietuvoje užfiksuoti 138 žolės deginimo atvejai. Ypač įsismarkauta per šventes, kai kilo daugiau nei 60 gaisrų.
„Į visus iškvietimus privalome važiuoti, mat deganti žolė neretai tampa stambesnių gaisrų, pasiglemžiančių žmonių gyvybes, priežastimi. Tačiau jau išnaudotas ketvirčio degalų limitas“, – sakė Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (VPGT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Kurkulis.
Anot jo, per pirmąjį metų ketvirtį jau kilo daugiau nei 2 tūkst. gaisrų. Kadangi gesinimo automobiliai varomi tiek benzinu, tiek dyzelinu, kuro išnaudota daug. „Iš pradžių kreipsimės į Vidaus reikalų ministeriją, vėliau, jeigu neatsiras lėšų – prašysim Vyriausybės pagalbos. Juk ugniagesių funkcija turi būti užtikrinta“, – tikino V. Kurkulis.
Ugniagesių automobilių parke yra nemažai dar sovietiniais laikais pagamintų automobilių, kurie išnaudoja itin daug kuro. Tačiau dėl lėšų stygiaus atnaujinti parko nėra galimybių.
Ugniagesiams sudėtinga išaiškinti ir padegėjus, dėl kurių kaltės tarnyba priversta naudoti kurą. „Norint nustatyti kaltininką, neretai tenka net pasalose sėdėti kartu su aplinkosaugininkais. Juk ne vienas niekadėjas, pastebėjęs pareigūnus, griebia lazdą ir tikiną esąs gesintojas“, – guodėsi pareigūnas.
Dėl šios priežasties pernai nubausti tik 48 asmenys. Nors jų yra daug daugiau, bet patikros funkcijai taip pat reikalingas kuras: norint užkirsti kelią gaisrams, būtina apvažiuoti kaimo vietoves.
