Jau kuris laikas ugniagesiai-gelbėtojai, kaip patikimiausia ir visuomenės labiausiai gerbiama institucija, nesitraukia iš pirmųjų vietų pagal gyventojų apklausas sudaromuose sąrašuose. Tokių aukštų reitingų jiems pavydi ir Bažnyčia, ir Seimas – beje, dažniausiai atsiduriantis sąrašo gale.
„Jei esi ryžtingas ir drąsus – tapk ugniagesiu-gelbėtoju!“ – tokiu šūkiu kviečiami visi bebaimiai. Nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio Ugniagesių-gelbėtojų mokykloje pradėti 9 mėnesių trukmės mokymai, kuriais Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai rengiami ugniagesiai-gelbėtojai. Iki tol mokslas trukdavo tik 8 savaites.
Ugniagesio-gelbėtojo profesija, nors ir menkai apmokama, gana populiari. Štai šiemet į Ugniagesių mokyklą buvo priimami tik 25 būsimieji gelbėtojai, o norinčiųjų jais tapti buvo dvigubai daugiau.
Vienas svarbiausių reikalavimų ugniagesiams-gelbėtojams – nepriekaištinga sveikatos būklė. Tą būklę tikrina Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija. Apie jos griežtumą (ar net priekabumą) sklinda legendos. Gal todėl niekam neteko matyti ne tik ugniagesio su akiniais, bet ir su skylėtais dantimis, nors padegėliai į ugniagesių dantis mažiausiai žiūri.
Vidurinės grandies pareigūnus Lietuvos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nuo 1992 metų rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Pagal mūsiškio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Varšuvos aukštosios priešgaisrinės tarnybos mokyklos sutartį gaisrinės saugos specialistus Lietuvai rengia ir minėta mokykla – kasmet į ją siunčiami du pareigūnai.
Simboliniai atlyginimai
Po mokslų ugniagesiai-gelbėtojai įdarbinami vienoje iš ugniagesių komandų – šių yra 31. Lietuvos valstybė baigusiam mokslus ugniagesiui pasiruošusi atseikėti 1200 litų. Viduriniosios grandies pareigūnai gauna kiek didesnius atlyginimus, bet palyginti su tuo, kiek Vakarų Europoje mokama tos pačios profesijos atstovams, tai tik katės ašaros.
„Atlyginimai, kuriuos gauname, yra tiesiog simboliniai, – juokiasi Vilniaus ugniagesių-gelbėtojų 2-osios komandos pamainos vadas Kšištofas Galinis. – Mūsų darbas mums greičiau hobis, negu pelnytą atlygį garantuojanti veikla“.
Kasmet Lietuvos ugniagesiai-gelbėtojai užgesina nuo 15 000 iki 22 000 įvairių gaisrų, atlieka apie 5000–6000 gelbėjimo darbų.
Gerai suprasdami, kokia šiurpi nelaimė yra gaisras, papuolusieji į tokią bėdą atvykusius ugniagesius dažniausiai pasitinka kaip stebukladarius, kurie galbūt vis dėlto sugebės iš pleškančio namo išvaduoti ten likusius artimuosius, mylimus gyvūnėlius, ar išgelbėti bent kiek vertingesnį turtą. Miestuose ir miesteliuose į nelaimės vietą ugniagesių ekipažas atvyksta per 6–10 minučių, o kaimo vietovėse – per 14–20 minučių. Jeigu gaisras buvo pastebėtas laiku ir nedelsiant apie tai pranešta, ugniagesiai atvykę vietą spėja numalšinti per daug neįsišėlusias ugnis. Kas kita, kai gaisras būna kilęs atokioje vietovėje naktį ir pastebėtas tik tada, kai liepsnos jau apėmusios visą pastatą...
„Visada stengiamės viską atlikti kuo tiksliau, greičiau ir geriau. Bet juk ir mes žmonės, o žmonės klaidų neišvengia“, – sako K. Galinis. Anot jo, po gaisro, kurio nepavyko greitai užgesinti ar tokio, kuriame žuvo žmonių, užmigti nepavyksta dar ilgai.
„Klysta tie, kurie mano, kad mes atlikę pareigą važiuojam namo gultis. Grįžę iš įvykio, dažniausiai dar ilgai jį aptarinėjame, sprendžiame, kas ir kaip buvo atlikta, ką būtų galima kitą kartą padaryti geriau“, – pasakoja ugniagesys-gelbėtojas.
Dėkoja dažnai
Po valdžios bandymų susiveržti diržus ir sunkmečiu apkarpyti visas įmanomas sritis trys ugniagesių gelbėtojų pamainos atlieka keturių pamainų darbą. „Teko girdėti, kad kol laukiame iškvietimo, nieko neveikiame – miegame ar žaidžiame kortomis. Iš tiesų visą dieną vyksta įvairūs užsiėmimai, treniruotės. Be to, ir tų iškvietimų sulaukiame gerokai dažniau negu prireiktų laiko užmigti“, – pusiau juokais sako K. Galinis.
Ugniagesiai-gelbėtojai ne tik kovoja su ugnimi, bet ir atlieka specialiuosius gelbėjimo darbus – išlaisvina iš sudaužytų automobilių per avarijas nukentėjusius žmones, ištraukia žuvusiuosius, padeda gyventojams ištikus nelaimėms buityje, atlieka gelbėjimo darbus pramoninių avarijų vietose, likviduoja chemines ir radiacines avarijas, talkina kitoms specialiosioms tarnyboms. Ugniagesiai-gelbėtojai taip pat teikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, gelbėja skęstančiuosius ar vyksta ieškoti nuskendusių žmonių, teikia įvairią pagalbą gyventojams stichinių bei pramoninių nelaimių metu, evakuoja iš ekstremalių situacijų vietų. Ir už visa tai dauguma jų gauna minėtuosius 1200 litų... Na, dar visuomenės meilę, kuri, pasirodo, yra ugniagesių-gelbėtojų labai vertinama ir laukiama.
„Pamenu atvejų, kai po gaisro žmonės atvyko padėkoti. Vienas žmogus, kurio turtą pavyko išgelbėti nuo ugnies, atsiuntė mums padėkos raštą. Ne kartą teko ir iš kolegų girdėti, kad žmonės dėkoja už gerai atliktą darbą“, – prisiminė jau 15 metų ugniagesiu-gelbėtoju dirbantis K. Galinis. Tiesa, kai kurie tiesiog pamiršta išreikšti padėką, nes per stresą apie tai tiesiog negalvoja.
„Ugniagesiams kiekviena diena pilna iššūkių. Nėra pavojingesnės profesijos, kol neprasideda karas, tad ugniagesiai šiandien yra pirmose fronto linijose, gelbėdami žmonių gyvybes“, – šiemet švenčiant Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo, dieną, sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas. Šiemet ši šventė, švenčiama nuo 1993 metų, buvo išskirtinė – kartu paminėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įkūrimo 20-metis.
Už drąsą – apdovanojimai
Labiausiai nusipelnę ugniagesiai-gelbėtojai už drąsą ir kilnius poelgius kasmet apdovanojami Ugniagesio-gelbėtojo žvaigžde arba trijų laipsnių kryžiais „Artimui pagalbon“.
Šiemet Ugniagesio-gelbėtojo žvaigžde buvo apdovanoti du Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos ugniagesiai-gelbėtojai: vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis Piotras Radiukevičius ir vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis Juljanas Kozlovskis – už tai, kad iš ledo ir stingdančio vandens išvadavo du vyrus.
Kovo 28 dieną Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dvarčionių tvenkinyje, skęsta žmogus, o kitas bando jį gelbėti. Atvykę į nelaimės vietą 4-osios komandos ugniagesiai-gelbėtojai pamatė įlūžusį žmogų, kurį laikė kitas ant ledo gulintis vyriškis.
Paėmęs sudedamas kopėčias ir prisirišęs virvę, vyresnysis puskarininkis Andrejus Kutovičius pabandė įbristi į tvenkinį, bet iš karto iki kaklo paniro į vandenį. Jį į krantą ištraukė budinčios pamainos vadas kapitonas Gintaras Svirbutas. Tuo metu kitai gelbėtojų grupei, kurią sudarė vyresnieji puskarininkiai P. Radiukevičius bei J. Kozlovskis ir puskarininkis Rolandas Narkevičius, pavyko numesti skęstantiesiems virvę bei gelbėjimo ratą.
Vis dėlto po kelių akimirkų įlūžo ir vandenyje esantį vyrą laikantis žmogus, o skęstantysis paniro po vandeniu. Kadangi R. Narkevičius jau buvo prišliaužęs prie skęstančiųjų, jam pavyko greit ištraukti pirmąjį, perduoti jį P. Radiukevičiui ir po to sugriebti antrąjį. Skęstantysis buvo aprištas virve ir ištrauktas ant ledo. Traukiant nukentėjusįjį į krantą, lūžus ledui, į vandenį įkrito ir puskarininkis R. Narkevičius, bet jis sėkmingai pasiekė krantą. Sušalusiems gelbėtojams taip pat prireikė medikų pagalbos.
Sėkmingai gelbėjimo operacijai vadovavęs pamainos vadas G. Svirbutas apdovanotas 1-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“.
Išgelbėjo savižudę
Ugniagesio-gelbėtojo žvaigždė skirta ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos budinčios pamainos ugniagesiui-gelbėtojui vidaus tarnybos puskarininkiui Enrikui Bardauskiui. Jis pasižymėjo narsa gelbėdamas ant 60 metrų aukščio kamino užsiropštusios moters gyvybę.
Kai Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje ant apleisto kamino stovi moteris ir jai gresia pavojus, į įvykio vietą nedelstami išvyko ugniagesiai-gelbėtojai. Atvykus paaiškėjo, kad jų turimos automobilinės kopėčios per trumpos, kad būtų galima pasiekti pačiame kamino viršuje esančią moterį. Buvo sudaryta gelbėjimo grupė iš trijų ugniagesių-gelbėtojų, kurie turėjo būti pakelti automobiliniu keltuvu į kuo didesnį aukštį, tada ant kamino pritvirtintomis kopėtėlėmis palypėti iki moters ir bandyti ją nukelti.
Pakeltas į 42 metrų aukštį, E. Bardauskis iš keltuvo lopšio perlipo ant kamino kopėtėlių. Pasiekęs savižudę, ėmėsi ją įkalbėti lipti žemyn. Tik po daugiau kaip valandą trukusių įkalbinėjimų moteris, pratrūkusi raudoti, sutiko leistis. Baimindamiesi netikėtumų, gelbėtojai žemyn lipančią moterį prie savęs buvo prisitvirtinę saugos diržais. Po to ji buvo įsodinta į keltuvo lopšį, nuleista ant žemės ir greitosios pagalbos automobiliu nugabenta į ligoninę.
Tik faktai:
Per 2009–2010 metų reorganizaciją savivaldybėms perduodant 31 ugniagesių komandą, pareigybių skaičius sumažintas 279 pareigybėmis. 2009 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente iš viso buvo 5029 pareigybės, 2010 metų sausį – tik 4790.
Pernai miestuose užgesinta 8312 gaisrų, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 7885. Miestuose buvo netenkama žmogaus beveik kas 114-ame gaisre, kaime – net kas 61-ame.
Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti 409 žmonių gyvybes (2008 metais – 424), tarp jų 45 vaikus (2008 metais – 39).
Šiuo metu Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi 785 transporto priemones. Iš jų 310 – pagrindinės gaisrinės automobilinės cisternos, 158 specialieji, 202 lengvieji operatyviniai, 115 kitos paskirties automobilių. Šiai tarnybai taip pat priklauso 123 pastatų kompleksai.
Į nelaimės vietą paprastai vyksta 4 ugniagesiai-gelbėtojai, pamainos vadas ir vairuotojas.
Per pastaruosius 7 metus gesinant gaisrus nežuvo nei vienas ugniagesys-gelbėtojas.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
