Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 11 034 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 16,7 proc. Gaisruose žuvo 87 žmonės (2013 m. – 110), o 144 gyventojai (162) patyrė traumų. Šiemet kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 126 žmonių gyvybes (iš jų 5 vaikų), 125 transporto priemones, 772 pastatus, 897 gyvūnus.
Iki spalio mėnesio miestuose šiemet žuvo 39 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 48. Trylika žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kaune, 8 – Vilniaus rajone, 5 – Šalčininkų rajone, 4 – Lazdijų rajone. 33 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 22 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 41), 5 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 12 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl padegimų. Dar 10 gyventojų žūties priežastys tikslinamos. Statistika liudija, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse žūva daug daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio intensyvaus šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, prašo gyventojų iš anksto rūpintis savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.
Per tris šių metų ketvirčius daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5436 (49,3 proc. visų gaisrų), išdeginusių per 9 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose išaugo 32 proc.
1418 gaisrų (12,9 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 73 gyventojai (2013 m. – 85). Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 2,7 proc. Be to, 898 kartus liepsnojo transporto priemonės (8,1 proc.), 870 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,9 proc.), 69 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,6 proc.).
Miestuose užgesinti 5408 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5626. Ugnis sunaikino 322 pastatus, 248 transporto priemones, 2510 tonų pašarų, 4795 kv. m gyvenamojo ploto ir 10776 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (53,5 proc.), žolės deginimas (7,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,5 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,1 proc.). Be to, įregistruoti 486 padegimai (4,4 proc.), 193 gaisrai (1,8 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 453 gaisrų (4,1 proc.) priežastys dar tiriamos. Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 5163 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 21,1 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 2193 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 2175 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (21 proc. daugiau nei pernai). 670 kartų ugniagesiai gelbėjo žmones autoavarijose ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 126 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 51 žuvusį. Šiais metais 372 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 166 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 141) bei išgelbėjo 27 gyventojus. Be to, ugniagesiams teko 523 kartus budėti nukenksminant sprogmenis (88,1 proc. daugiau nei pernai), 127 kartus likviduoti cheminius incidentus, 59 kartus surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 238 gyventojus, iš jų 19 vaikų.
