Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 9462 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 0,41 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 110 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 108), o 169 gyventojai (168) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 121 gyventoją (iš jų 4 vaikus), 108 transporto priemones, 683 pastatus, 666 gyvūnus.
Iki spalio mėnesio miestuose šiemet žuvo 33 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 77. 17 žmonių žuvo Vilniaus rajone, 8 – Kauno mieste, po 6 – Alytaus rajone ir Kazlų Rūdos sav., 5 – Vilniuje, po 4 – Radviliškio, Šiaulių, Zarasų ir Utenos rajonuose, po 3 – Lazdijų, Kėdainių, Prienų, Raseinių, Šakių, Trakų, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Net 39 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 32 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, o dar 8 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (pernai per tą patį laikotarpį – 15). Be to, 8 gyventojai žuvo dėl netvarkingos elektros įrangos ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų, o 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos. Atsižvelgdamas į tai, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo 2,3 karto daugiau žmonių negu miestuose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai.
Per tris šių metų ketvirčius daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4103, arba 43,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 4 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia padidėjo 9,8 proc. 1456 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 15,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 85 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų juose sumažėjo 0,88 proc. Be to, 862 kartus liepsnojo transporto priemonės (9,1 proc.), 797 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,4 proc.), 64 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,68 proc.).
Miestuose užgesinti 4982 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4480. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko 31,6 gaisro. Ugnis sunaikino 233 pastatus, 243 transporto priemones, 2620 tonų pašarų, 6226 kv. m gyvenamojo ploto ir 9811 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (52 proc.), žolės, ražienų deginimas (8,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,3 proc.), neatsargus rūkymas (3,1 proc.). Be to, įregistruoti 462 padegimai (4,9 proc.), o 488 gaisrų (5,2 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5167 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 0,92 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 1885 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 1798 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 500 kartų ugniagesiai gelbėjo žmones autoavarijose ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 94 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 56 žuvusiųjų kūnus. Jiems 394 kartus teko dirbti vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 142 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 158) bei išgelbėjo 37 gyventojus. Ugniagesiai gelbėtojai 278 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 146 kartus likvidavo cheminius incidentus, 65 kartus rinko gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo dar 214 gyventojų, iš jų 24 vaikus.
