Sirgalių ovacijos šį kartą skirtos ne „Žalgiriečiams“, o Alytaus gaisrą gesinusiems pareigūnams. 200 ugniagesių Kaune, „Žalgirio“ arenoje stebėjo Eurolygos rungtynes. Jiems bilietus dovanojo klubas. Kai marškinėliais „Mes Dzūkai – ne paspirtukai“ pasipuošusius ugniagesius rungtynių organizatoriai parodo arenos ekranuose, daugiau nei 14 tūkstančių žmonių kyla iš vietos ir ploja atsistoję.
„Pats faktas, kad mes esame pakviesti, mus labai pakylėja ir esam stipriai paskatinti atlikti savo pareigą. Mes nesam tiek vargingi, kad negalėtumėm sau leisti bilieto, bet esame pakylėti ir dėkingi už tai, kad taip vertinami“, – sako ugniagesys Modestas Kazlauskas.
„Mes kalbėjom, kai važiavom autobusais. Dar yra 2 autobusai, atvažiavo iš kitų miestų. Tikrai yra žmonių, kurie pirmą kartą labai džiaugiasi čia būdami“, – teigia Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Padangų perdirbimo gamykloje liepsnas tramdžiusiems ugniagesiams bei jiems padėjusiems ekskavatorininkams bei mašinistams Alytaus miestas iš gyventojų suaukotų pinigų nori išmokėti premijas – po 600 eurų. Tačiau kol kas to padaryti negali dėl biurokratinių kliūčių. Alytaus miestas tiesiog neturi ugniagesių banko sąskaitų.
Tiesa, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skuba raminti savivaldybę, esą visos kliūtys greitai bus pašalintos.
„Ne tai, kad vardo pavardės. Eina kalba apie pakankamai jautrius duomenis. Prašoma pateikti asmens kodus, bankų sąskaitas. Tokius jautrius duomenis pažeidžiant teisės aktų reikalavimus būtų tikrai neatsakinga. Mes juos tikrai pateiksime, bet taip, kaip yra numatyta. Šiuo atveju reikalingi ir žmonių sutikimai ir tinkamas įforminimas“, – pasakoja departamento vadovas Saulius Greičius.
Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kalbėjo ne tik apie ugniagesių premijas, bet ir pristatė atlikto tyrimo išvadas. Pareigūnai vertino, kaip buvo vykdomi gamyklos gesinimo darbai. Departamentas aiškina, kad pagal galiojančius įstatymus gaisras buvo užgesintas maksimaliai greitai.
„Visi sprendimai, kur buvo įmanomą ką pasitelkti, buvo vykdomi“, – teigia S. Greičius.
Tačiau departamentas priduria, kad, kovojant su liepsnomis, neišvengta mažiau reikšmingų logistinių ar aprūpinimo klaidų. Šie nesklandumai esą gesinti gaisro netrukdė, tačiau apsunkino darbo sąlygas.
„Tie klausimai, kurie iškilo, jie galbūt neturėjo įtakos gaisro gesinimo greičiui. Buvo paminėta daug tokių aprūpinimo, logistinių, poilsio, maitinimo klausimų. Tai šitie klausimai yra sprendžiami“, – sako S. Greičius.
Nors ikiteisminiai tyrimai dar nebaigti, departamentas beda pirštu į liepsnojusią bendrovę „Ekologistiką“. Esą tokie pavojingi objektai privalo turėti įvykių likvidavimo planą, instrukciją, kaip gesinti gaisrą.
„Vienam objektui reikia daugiau autocisternų, kitam kopėčių, siurblinių. Kiekvienas pavojingas objektas, kuris turi įvykių likvidavimo planą, pagal jį išvažiuoja tos pajėgos. Objektas nebuvo tikrinamas, šiuo atveju jam nebuvo sudarytas toks planas.“
Kodėl „Ekologistika“ neturėjo šio plano, pareigūnai nesibaigus tyrimui neatskleidžia, tačiau Alytaus gaisrininkai akcentuoja skylėtos sistemos bėdas. Esą informacija apie pavojingą situaciją „Ekologistikoje“ dėl įvairiausių priežasčių galėjo nepasiekti pareigūnų.
„Nelabai reglamentuota tvarka, kai keičiasi objekto savininkai ir net keičia technologijas pačio objekto, gamybines kategorijas, tas dalykas nėra kontroliuojamas“, – pasakoja Alytaus tarnybos viršininkas Algirdas Bautronis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išvados nėra galutinės. Šiuo metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva vertinami pareigūnų veiksmai. Aiškinamasi, ar Alytaus pareigūnai tinkamai prižiūrėjo bendrovę.
„Yra padaryta tam tikrų klaidų, kurių taip pat nekomentuosiu. Tikriausiai žinot, kad dabar vyksta tarnybiniai pareigūnų patikrinimai. Taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas. Tikrai yra vietų, kur reikėtų pasidomėti detaliau“, – teigia viceministrė Beata Maliušickaja.
Pastabų turi ir ugniagesių profsąjungos.
„Jeigu būtų penktas „pinas“, tai jis nepasitelkė visų pajėgų, kaip tai darė ir popiežiaus atvykimo metu, kuomet buvo sustiprinti budėjimai ir kitais gaisrų atvejais. Incidentų likvidavimo planas šitam objektui privalėjo būti. Po gaisro objekte turėjo būti ir patikrinimas, ir incidento likvidavimo planas, o plane pamačius tokius padangų kiekius turėjo būti numatytas penktas „pinas“, – teigia ugniagesių profsąjungos atstovas Saulius Džiautas.
Ar pareigūnai tinkamai prižiūrėjo supleškėjusią padangų perdirbimo gamyklą, galbūt paaiškės po savaites. Tada Vidaus reikalų ministerija planuoja pateikti savo tyrimo išvadas.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
