Kasmet šaltaisiais metų mėnesiais ugnis pražudo apie pusšimtį Vilniaus apskrities gyventojų, per metus – apie 70 žmonių.
Anot Vilniaus ugniagesių, gaisrai vasarą dažniausiai šėlsta laukuose, miškuose, tai rudenį ir žiemą – persikelia į gyvenamus namus: „Tokių gaisrų priežastimi tampa ne tik žmonių neatsargumas, bet ir tai, kad neretai eksploatuojamos netvarkingos krosnys ir židiniai“.
Ugniagesiai nori padėti gyventojams apsisaugoti nuo tokių gaisrų ir patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.
Sutvarkykite krosnis ir židinius
Kad kūrenama krosnis nekeltų gaisro pavojaus, reikia dviejų sąlygų: taisyklingai įrengti krosnis (židinius), dūmtraukius ir saugiai juos eksploatuoti.
Labai svarbu, kad būtų išlaikytas minimalus atstumas nuo dūmtraukių iki galinčių užsiliepsnoti pastato konstrukcijų ar apdailos medžiagų.
Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų).
Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga.
Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.
Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų. Jų storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus.
Įrenkite kibirkščių gaudyklę
Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai (kaminai) privalo turėti kibirkščių gaudiklius. Tam reikalui vartojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesnėmis kaip 5 x 5 mm.
Dūmtraukių (kaminų) viršus turi būti:
a) ne žemiau kaip 0,5 m virš plokščio stogo;
b) ne žemiau kaip 0,5 m virš stogo kraigo arba parapeto, jeigu atstumas tarp dūmtraukio (kamino) ir kraigo arba parapeto mažesnis kaip 1,5 m;
Prasidėjus šildymo sezonui būtina apžiūrėti dūmtraukius ir sienas su dūmų kanalais, užtaisyti atsiradusius įtrūkimus.
Pavojingi įtrūkimai
Kuo jie pavojingi? Laikui bėgant jie darosi vis didesni, kūrenimo metu pro juos pradeda veržtis kibirkštys, po to – ir liepsnos liežuviai. Jei įtrūkimai bus ten, kur krosnis glaudžiasi prie degios (medinės) pertvaros ar perdengimo– gaisras kils neišvengiamai.
Būtent nubaltinti dūmtraukiai leis greitai pastebėti atsiradusius naujus įtrūkimus.
Nemaža gaisro tikimybė yra ir tuomet, kai krosnys perkaitinamos ar, kai pakurui naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
Nepalikite vienų vaikų
Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai paliekami namuose vieni.
Kūrenant krosnis ypač pavojingos yra smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kitaip galima jomis apsinuodyti. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės.
Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis netgi mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, sąmonės netekimas.
Apsvaigusį nuo smalkių žmogų reikia išvesti į gryną orą ir nedelsiant kviesti medikus, o patalpas gerai išvėdinti.
Taip pat norime gyventojams patarti, nelaukiant nelaimės, įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Atminkite, gaisro lengviau išvengti nei jį užgesinti.
