Nors po didžiojo Smiltynės gaisro praėjo daugiau nei metai, prevenciniai darbai vykdomi labai vangiai, tad neatmetama grėsmė vėl sulaukti gaisrų, ypač sausringuoju metų laiku, rašoma „Vakarų eksprese“.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Rimantas Stanevičius piktinasi, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija atsainiai ir formaliai vykdo savo pareigas.
Ypač R. Stanevičių nustebino tai, kad KNNP direkcijos atstovai gyrėsi nuo balandžio mėnesio pradėję priešgaisrinį budėjimą, nors budėjimas labai formalus – tik nuo 10 ryto iki 21 val. vakaro.
„O kada daugiausiai degami laužai – ar tik ne naktį?“ – teiravosi R. Stanevičius.
KNNP direkcijos Miškininkystės skyriaus vedėja Jolanta Lygutaitė atkirto, kad direkcija yra biudžetinė įstaiga, ir lėšų pakanka tik tokiam budėjimo grafikui vykdyti.
Pasak jos, direkcijos atstovai budi keturiose girininkijose. Jei jie sulaukia skambučių, kad kurioje nors Kuršių Nerijos vietoje deginamas laužas, sėda į ugniagesių mašiną ir važiuoja gesinti. Daugiausiai esą tenka gesinti prie marių žvejų užkurtus laužus.
J. Lygutaitė pasakojo, kad direkcija įvykdė nemažai įsipareigojimų – iškirto proskynas, įrengė mineralizuotas juostas, dalija žmonėms skrajutes ir leidžia garso takelį, informuojantį poilsiautojus apie kylančias grėsmes sausuoju periodu. Tačiau darbų apimtys labai didelės, ne visi darbai pastebimi.
Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje vykusiame apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje, be kita ko, buvo pastebėta, kad KNNP direkcija iki šiol neturi parengusi priešgaisrinio pasirengimo ir prevencinio plano, kuris būtinai būtų suderintas su Klaipėdos PGT.
„Atrodo, kad KNNP direkcijos veiksmai neadekvatūs esamoms grėsmėms. Būtina įpareigoti juos parengti ne tokį planą, koks jiems atrodo patogus, o atitinkantį realius poreikius“, – replikavo Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis.
J. Lygutaitė patikino, kad toks planas bus parengtas per mėnesį, nes iki šiol turėtas buvo tik rekomendacinio pobūdžio.
Dar kartą prabilta ir apie tai, kad iškilus Neringoje gaisrui, dažnai kyla problemų, iš kur paimti vandenį, mat iš trylikos nurodytų vietų realiai vandenį galima paimti tik iš penkių.
Kita ramybės neduodanti problema – iki šiol nuo miško neatskirtas Neringos kontrolės postas. Nendrinį posto stogą dengiančios medžių šakos, pasak R. Stanevičiaus, kelia grėsmę, kad kilus gaisrui poste, jis kaip mat persimestų į mišką, ir atvirkščiai. Tad esą būtina apie postą iškirsti dalį medžių ir įrengti mineralizuotas juostas.
Neringos miesto savivaldybė įsipareigojo tai atlikti per savaitę. Be to, savivaldybės atstovas užsiminė, kad birželio 29 d. pagaliau bus atidarytas PGT postas ir Juodkrantėje.
Palyginti su praėjusiais metais, iki gegužės 1 d. Neringoje šiemet kur kas rečiau kilo gaisrai – miško paklotė degė 5 kartus. Pernai per tą patį laikotarpį – 24 kartus.
