Ugniagesiai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai ugniagesiai daugiau kaip 3 tūkstančius kartų vyko gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė per 35 proc. visų gaisrų.
Pasak ugniagesių, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui: degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.
Liūdniausia, pasak gaisrininkų, yra tai, kad degančiose pievose beveik kasmet žūva ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir, nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, stipriai apdega ir žūsta.
Anot PAGD, deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.
"Atsižvelgdamas į skaudžią ankstesnių metų patirtį, PAGD prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus", - rašoma PAGD penktadienį išplatintame kreipimesi.
Ugniagesių teigimu, liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis arba užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus esą taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matydami, kad gaisro nepavyks užgesinti patiems, žmonės raginami nedelsiant kviesti ugniagesius.
Anot PAGD, žolės gaisrus dažnai sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai raginami jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą.
Ugniagesiai taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už tokius nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai.
"Primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 litų bauda", - perspėja PAGD ir pabrėžia, kad gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
