„Aš įsitikinusi – tyrėjai turi kruopščiai tirti visas gaisro versijas, kriminalinę – taip pat! Labai jau daug įtartinų faktų, aplinkybių ir keistų sutapimų išryškėjo po gaisro. Pavyzdžiui, kodėl neveikė priešgaisrinė signalizacija?“ – klausia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Pasak jos, brangenybės, buvusios vienuolyne įkurtame sakralinių vertybių muziejuje, – ypač brangios. Jų vertė siekia šešiaženkles sumas. Milijoninės vertės relikvijų vagystė, pasak Kultūros paveldo departamento direktorės, galėjo būti gerai apgalvota ir iš anksto suplanuota afera, vagių tikslas – radinius parduoti juodojoje meno vertybių rinkoje.
„Iki šiol niekas nepateikė tikslaus muziejaus vertybių ir relikvijų sąrašo, nors kilus gaisrui buvau tikinama, kad toks sąrašas yra“, – teigia D. Varnaitė.
Tytuvėnų parapijos klebonui Rimantui Žaromskiui, lemtingą naktį nakvojusiam vienuolyne ir pirmajam pamačiusiam atvira liepsna degantį pastato stogą, gaisro aplinkybės įtarimų nekelia. D. Varnaitės iškeltas versijas jis kategoriškai atmeta: „Mano mintyse tai nesusidėlioja. Niekam neatėjo į galvą tokia mintis, kad čia galėjo būti vagystė ar tyčinis padegimas.“
Paklaustas, kodėl Tytuvėnų gaisras negalėjo būti gerai iš anksto apgalvotas, siekiant nuslėpti vagystę, klebonas tikina, kad miestelyje – per daug ramu, kad čia galėtų vykti tokie dalykai: „Nemanau, kad atvažiavo kas nors iš kur nors kitur ir padegė vienuolyną. Gatvelė prie vienuolyno gana judri, o mano automobilis ‚po langais' stovėjo daugiau nei dvejus metus ir aš neturėjau jokių bėdų.“
Kodėl visos meno vertybės Tytuvėnų vienuolyne buvo saugomos vienoje vietoje, patalpoje su medine perdanga? Kokių įkalčių liepsna nesunaikino? Visi atsakymai laidoje „Akistata“ – jau šįvakar 19.40 val. per TV3.
