Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne po gaisro visi triūsė. Policija, ugniagesiai, kelios ekspertų komisijos. Tytuvėnų gyventojai plovė, valė gaisro nuniokotą turtą. „Pastatus atstatysim, bet niekas nesugrąžins pražuvusių neįkainojamų vertybių“, – sielojosi žmonės.
Kitokia malda
Penktadienį, 9 valandą ryto, Tytuvėnų gyventojai susirinko į pirmąsias Mišias ugnies paliestoje bažnyčioje.
„Malda ir Mišių auka buvo visai kitokia, nei visados. Meldėmės jau nebe taip, kaip iki gaisro. Žymiai karščiau, nuoširdžiau. Nelaimė sutelkė žmones ir bendrai maldai, ir bendram darbui“, – jaudulio neslėpė tytuvėniškė, padedanti bažnyčioje tvarkytis Regina Baliutavičiūtė.
Moteris po gaisro taip ir negalėjo miegoti. Porai valandų sudėjo bluostą ir vėl kilo ruoštis į bažnyčią.
Moterys į Mišias atėjo ne šventadieniškai pasipuošusios, o su šiltais darbiniais drabužiais.
Po mišių – prie darbo
Nelaimę primena plati, stora ledo pluta aplink bažnyčią ir vienuolyną – užšalo piltas į gaisravietę vanduo. Žmonės barstė ledą smėliu.
Bendrovės „Agrotech“ statybininkai valė aplink vienuolyną išmėtytus nuodėgulius, apdegusias čerpių duženas į traktorių. Vyrai sielojosi: savo rankomis restauravo vienuolyną, o dabar reikia semti darbo duženas.
Bažnyčios viduje talkino apie 10 moterų. Šveitė centrinio altoriaus prieigas, stacijas, likusius neišneštus paveikslus, grindis. Ant altoriaus moterys dėjo gaisre aprūkusių dirbtinių gėlių puokštes.
Prie centrinio altoriaus paklotas kilimas vietomis juodavo išdegusiomis skylėmis. Per gaisrą nuo bažnyčios lubų krito degėsiai. Žmonės su šluotomis ir pagaliais degėsius nuo kilimo stūmė ant plytelių, kad grindys nepradėtų rūkti.
Gaisro dieną žmonės buvo išsiskirstę tik apie 20 valandą vakaro. Silpnai apšviestoje bažnyčioje, nes buvo atjungta elektra, žmonės, kol tik įžiūrėjo, valė suodžius, nešė paveikslus, žvakides, liturginių apeigų reikmenis į saugias vietas.
Siūlo pagalbą
Nė vieno pagalbininko į bažnyčią nereikėjo kviesti.
Bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis atsiliepinėjo į siūlančiųjų pagalbą skambučius.
„Kažkas paskambino ir pasiūlė atsiųsti 50 vyrų tvarkyti bažnyčios. Net nebeišgirdau, kas siūlo. Kol kas atsisakiau, nes rankomis čia nelabai ką padarysi, reikia technikos“, – sakė klebonas.
Jis lydėjo draudimo bendrovės ekspertus, kurie detaliai fotografavo bažnyčią po gaisro.
Ekspertai neabejojo, kad draudimo išmoką bažnyčia gaus.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys sakė, kad bažnyčios pastatą apdraudė parapija, o vienuolyno pastatą, priklausantį Savivaldybei, Piligrimų centras.
Klebono R. Žaromskio teigimu, vien bažnyčios pastatas yra apdraustas apie 6 milijonų litų sumai. Vienuolyno pastatas buvo apdraustas 10,5 milijonų litų – tiek, kiek kainavo pastato rekonstrukcija.
„Visos apdraustos sumos, aišku, negausim, bet tie pinigai bus reikalingi bažnyčiai atkurti po gaisro. Teks keisti visą bažnyčios stogo konstrukciją – tuo jau nebeabejojame“, – sakė klebonas.
Nukentėjo ir vargonai
Bažnyčios 1798 metų gamybos vargonų ugnis nepalietė, bet jie buvo aplieti vandeniu ir yra peršlapę.
Klebono R. Žaromskio teigimu, vargonus pavyks išdžiovinti tik atšilus.
„Nežinia, ar užteks tik išdžiovinti ir suderinti skambėjimą, ar reikės ir rimtesnio remonto“, – svarstė klebonas.
Išsilydžiusios vertybės
Buvusio bažnytinio paveldo muziejaus patalpa dabar – po atviru dangumi. Padengta storu suodžių sluoksniu. Po suodžiais – išsilydžiusios bažnytinės vertybės, eksponuoti suvežtos į muziejų iš vyskupijos bažnyčių.
„Vertybės į parodą buvo atrinktos ne pagal teritorinį principą, o pagal istorinę meninę vertę. Aišku tai, kad buvo suvežta ir sudegė, išsilydė viskas, ką geriausia buvo sukaupusios vyskupijos bažnyčios. Pastatus atstatysime, bet tų vertybių mums niekas nebesugrąžins“, – sakė Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas R. Budrys.
Bažnytinio paveldo vertybių parodoje buvę apie 30. Vienų jų kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų. „Vien pinigais vertinant susidaro šešiaženklis skaičius, bet tų vertybių negalima vertinti vien pinigais“, – sakė paveldosaugininkas.
Bus atliekami tyrimai pagal lydinius nustatyti, ar niekas nebuvo dingę iš parodos dar prieš gaisrą.
Nelaimė kirto ir klebono šeimai
Klebonas R. Žaromskis vakar tvarkė ne tik bažnyčios reikalus. Jam nuolat skambino brolis ir pranešinėjo apie mamos sveikatą.
Klebono mamą, gyvenančią Radviliškio rajone, išgirdus, kokia nelaimė jos sūnaus parapijoje, ištiko širdies smūgis.
Klebono mama skubiai išvežta į reanimaciją.
Galėjo budėti tik vienas ugniagesys
Vakar Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Tytuvėnų komandoje budėjo dviese – Linartas Pečauskas ir Gintaras Vaičiulis. Komanda įsikūrusi lygiai už 4 kilometrų nuo vienuolyno ir bažnyčios – Budraičių kaime.
Gavę iškvietimą, ugniagesiai Tytuvėnuose sako būnantys po 5 – 6 minučių. Ugniagesių mašina, jeigu reikia aukštai purkšti, vandens užtenka tik 4 – 5 minutėms. Ir vėl tenka važiuoti jo prisipildyti.
Gaisrą bažnyčioje 4 valandą ryto vyko gesinti tą naktį budėję Ričardas Lentinas ir Valdemaras Kaminskas. Juos ryte pakeitė vienas komandoje budėjęs Antanas Daktaras.
Vyrai sako, kad visai nedaug trūko, jog gaisro naktį komandoje būtų budėjęs vos vienas ugniagesys. Vienas į gaisrą nuvykęs gali ne gesinti, o tik atlikti žvalgybą.
„Komandoje leista dirbti tik 9 žmonėms. Šiuo metu du serga ir vienas atostogose. Likome šešiese. Budime kas ketvirtą parą, todėl po du budėti ištisai niekaip neišeina. Tragedija, o ne valstybės politika“, – sakė vyrai.
Bokšte džiovinama apie 120 metrų vandens žarnų, kurios buvo naudotos gesinant Tytuvėnų šventovę. Po gaisro ugniagesiai jau nuplovė ir beveik 30 metų sulaukusią gaisro gesinimo mašiną.
Rita ŽADEIKYTĖ
