Automobilių sportas – milžiniška žaidimų aikštelė. Joje kiekvienas inžinierius turi po atskirą smėlio dėžę, kurioje visą dieną knaisiojasi iki momento, kol įvyksta nušvitimas. Jų metu inžinieriams kyla keisčiausios, beprotiškiausios ir be abejonės – įdomiausios idėjos, kurios sukelia nemažą diskusiją tarp kolegų-bendraminčių ir automobilių sporto entuziastų.
Ko gero, vienas geriausių pavyzdžių galėtų būti štai šis – „Tyrrell P34 Cosworth“. Formulės 1 bolidas, kuris buvo įdomus dėl šešių ratų konfigūracijos.
Eksperimentinis laikotarpis
Formulės 1 komandose dirbantys inžinieriai yra vieni geriausių specialistų pasaulyje. Taip yra dabar ir taip buvo anksčiau. Būtent jų galvose gimsta įvairiausi inžineriniai sprendimai, kurie leistų maksimaliai efektyviai išnaudoti organizatorių paruoštą reglamentą, tad galime drąsiai sakyti, jog bet kuri smegenis spaudžianti idėja atsirado tik dėl kūrybiško inžinierių požiūrio į bolidų reglamentą.
Štai, kad ir mūsų istorijos herojus – „Tyrrell P34 Cosworth“. Jis buvo sukurtas aštunto dešimtmečio viduryje. Laikais, kai Formulės 1 komandos pradėjo spręsti aerodinaminio efektyvumo rebusą.
Netradicinė „Tyrrell P34 Cosworth“ šešių ratų konfigūracija inžinierių galvose atsirado po to, kai Formulės 1 reglamente atsirado viena sąlyga – priekinio spoilerio plotis negali būti platesnis negu 1,5 metro. Šis reikalavimas įpareigojo daugelio komandų inžinierių konstruoti siauresnius, bet šiek tiek ilgesnius bolidus.
Tuo tarpu „Tyrrell P34 Cosworth“ projekto autoriai galvodami kaip į 1,5 metro pločio bolidą sutalpinti ilgakojį vairuotą, vairo mechanizmą, pakabos elementus ir be abejonės – padangas, ilgainiui priėjo prie išvados, jog du priekinius ratus turi pakeisti keturi mažesnio diametro analogai. Be to, priekiniai ratai buvo sumontuoti už priekinio buferio, kuris dabar daugeliui keltų asociacijas su sniego valymo mašina.
Šis inžinerinis sprendimas leido nušauti kelis zuikius vienu metu. Keturi priekiniai ratai užtikrino didesnį sukibimą su kelio danga. Keturi priekiniai ratai taip pat leido vairuotojams praleisti nustatytą stabdymo tašką ir į posūkį įvažiuoti greičiau ir tiksliau. Šaunu, bet ar šis sprendimas neturėjo nei vieno trūkumo? Turėjo, bet apie tai – truputėlį vėliau. Dabar persikelkime į bolido pristatymo dieną – 1975 metų, rugsėjį.
Kaip ir daugelis komandų, taip ir „Tyrrell P34 Cosworth“ autoriai siekė nustebinti ne tik daug ko mačiusius žurnalistus, bet ir kolegas lenktynininkus, kurie, tiesą sakant, nesitikėjo jokių siurprizų.
Kai „Tyrrell P34 Cosworth“ oficialiai buvo pristatytas „Heathrow Hotel“, daugelis po prezentacijos jautėsi taip, lyg būtų užsukę į cirką. Šešiaratis „Tyrrell P34 Cosworth“, kuris neprimena nei vieno Formulės 1 bolido. Daugelis manė, jog tai – eilinis bandymas gauti daugiau žiniasklaidos dėmesio, o ne rimtas projektas, kuriuo bus siekiama iškovoti pergalę Formulės 1 arenoje.
Pirmasis pasivažinėjimas
Pirmieji „Tyrrell P34 Cosworth“ bandymai įvyko 1975 metų, spalio 8-ąją dieną. Pirmų testų metu komandos inžinieriai buvo maloniai nustebinti priekinės bolido dalies sukibimu, tačiau padidinta ratų trintis ir jų dydis iššaukė nemaloniai aukštas darbinės temperatūros problemas. Ratai stipriai kaito, o padangos dėvėjosi dar greičiau.
Pirmasis „Tyrrell P34 Cosworth“ pasirodymas Formulės 1 varžybose, 1976 metais, taip pat teikė daugybę vilčių. Jau pirmoje kvalifikacijoje „Tyrrell P34 Cosworth“ pademonstravo trečią geriausią trasos įveikimo laiką, tačiau lenktynes baigė dėl perkaitusių ratų.
Sekantys etapai buvo gerokai sėkmingesni. Pavyzdžiui, Švedijos didžiojo prizo lenktynėse šešiaračius vairavę pilotai užėmė pirmą ir antrą vietas. Puikų tempą šis bolidas demonstravo ir kitose trasose, tokiose kaip: „Mosport Park“, „Fuji“ ar „Anderstorp“, kuriose pasižymėdavo ilgomis tiesiosiomis. Tuo tarpu daugiau posūkių turinčiose trasose „Tyrrell P34 Cosworth“ nebuvo toks vikrus kaip analogai.
Sekančiais metais, 1977 metais, „Tyrrell P34 Cosworth“ į trasą išvažiavo truputėlį pasikeitęs. „P34“ buvo platesnis, sunkesnis ir ... lėtesnis. Išaugęs svoris ne tik turėjo neigiamų pasekmių dinamikoje, bet ir bolido elgsenoje, kai reikėdavo įveikti į posūkį.
Projekto autoriai ieškodami kaip pagreitėti, pakoregavo priekinių ratų tarpvėžę ir priekinės pakabos konfigūraciją, tačiau šie patobulinimai pakeitė priekinių ratų poziciją, o tai galutinai panaikino šešiaračio bolido koncepcijos pranašumus.
Ilgainiui „Tyrrell“ nusprendė atsisakyti šešiaračio bolido koncepcijos ir sugrįžo prie tradicinės – keturių ratų konfigūracijos.
Automobilių sportas – milžiniška žaidimų aikštelė. Joje kiekvienas inžinierius turi po atskirą smėlio dėžę, kurioje visą dieną knaisiojasi iki momento, kol įvyksta nušvitimas. Jų metu inžinieriams kyla keisčiausios, beprotiškiausios ir be abejonės – įdomiausios idėjos, kurios sukelia nemažą diskusiją tarp kolegų-bendraminčių ir automobilių sporto entuziastų.
Ko gero, vienas geriausių pavyzdžių galėtų būti štai šis – „Tyrrell P34 Cosworth“. Formulės 1 bolidas, kuris buvo įdomus dėl šešių ratų konfigūracijos.
Eksperimentinis laikotarpis
Formulės 1 komandose dirbantys inžinieriai yra vieni geriausių specialistų pasaulyje. Taip yra dabar ir taip buvo anksčiau. Būtent jų galvose gimsta įvairiausi inžineriniai sprendimai, kurie leistų maksimaliai efektyviai išnaudoti organizatorių paruoštą reglamentą, tad galime drąsiai sakyti, jog bet kuri smegenis spaudžianti idėja atsirado tik dėl kūrybiško inžinierių požiūrio į bolidų reglamentą.
Štai, kad ir mūsų istorijos herojus – „Tyrrell P34 Cosworth“. Jis buvo sukurtas aštunto dešimtmečio viduryje. Laikais, kai Formulės 1 komandos pradėjo spręsti aerodinaminio efektyvumo rebusą.
Netradicinė „Tyrrell P34 Cosworth“ šešių ratų konfigūracija inžinierių galvose atsirado po to, kai Formulės 1 reglamente atsirado viena sąlyga – priekinio spoilerio plotis negali būti platesnis negu 1,5 metro. Šis reikalavimas įpareigojo daugelio komandų inžinierių konstruoti siauresnius, bet šiek tiek ilgesnius bolidus.
Tuo tarpu „Tyrrell P34 Cosworth“ projekto autoriai galvodami kaip į 1,5 metro pločio bolidą sutalpinti ilgakojį vairuotą, vairo mechanizmą, pakabos elementus ir be abejonės – padangas, ilgainiui priėjo prie išvados, jog du priekinius ratus turi pakeisti keturi mažesnio diametro analogai. Be to, priekiniai ratai buvo sumontuoti už priekinio buferio, kuris dabar daugeliui keltų asociacijas su sniego valymo mašina.
Šis inžinerinis sprendimas leido nušauti kelis zuikius vienu metu. Keturi priekiniai ratai užtikrino didesnį sukibimą su kelio danga. Keturi priekiniai ratai taip pat leido vairuotojams praleisti nustatytą stabdymo tašką ir į posūkį įvažiuoti greičiau ir tiksliau. Šaunu, bet ar šis sprendimas neturėjo nei vieno trūkumo? Turėjo, bet apie tai – truputėlį vėliau. Dabar persikelkime į bolido pristatymo dieną – 1975 metų, rugsėjį.
Kaip ir daugelis komandų, taip ir „Tyrrell P34 Cosworth“ autoriai siekė nustebinti ne tik daug ko mačiusius žurnalistus, bet ir kolegas lenktynininkus, kurie, tiesą sakant, nesitikėjo jokių siurprizų.
Kai „Tyrrell P34 Cosworth“ oficialiai buvo pristatytas „Heathrow Hotel“, daugelis po prezentacijos jautėsi taip, lyg būtų užsukę į cirką. Šešiaratis „Tyrrell P34 Cosworth“, kuris neprimena nei vieno Formulės 1 bolido. Daugelis manė, jog tai – eilinis bandymas gauti daugiau žiniasklaidos dėmesio, o ne rimtas projektas, kuriuo bus siekiama iškovoti pergalę Formulės 1 arenoje.
Pirmasis pasivažinėjimas
Pirmieji „Tyrrell P34 Cosworth“ bandymai įvyko 1975 metų, spalio 8-ąją dieną. Pirmų testų metu komandos inžinieriai buvo maloniai nustebinti priekinės bolido dalies sukibimu, tačiau padidinta ratų trintis ir jų dydis iššaukė nemaloniai aukštas darbinės temperatūros problemas. Ratai stipriai kaito, o padangos dėvėjosi dar greičiau.
Pirmasis „Tyrrell P34 Cosworth“ pasirodymas Formulės 1 varžybose, 1976 metais, taip pat teikė daugybę vilčių. Jau pirmoje kvalifikacijoje „Tyrrell P34 Cosworth“ pademonstravo trečią geriausią trasos įveikimo laiką, tačiau lenktynes baigė dėl perkaitusių ratų.
Sekantys etapai buvo gerokai sėkmingesni. Pavyzdžiui, Švedijos didžiojo prizo lenktynėse šešiaračius vairavę pilotai užėmė pirmą ir antrą vietas. Puikų tempą šis bolidas demonstravo ir kitose trasose, tokiose kaip: „Mosport Park“, „Fuji“ ar „Anderstorp“, kuriose pasižymėdavo ilgomis tiesiosiomis. Tuo tarpu daugiau posūkių turinčiose trasose „Tyrrell P34 Cosworth“ nebuvo toks vikrus kaip analogai.
Sekančiais metais, 1977 metais, „Tyrrell P34 Cosworth“ į trasą išvažiavo truputėlį pasikeitęs. „P34“ buvo platesnis, sunkesnis ir ... lėtesnis. Išaugęs svoris ne tik turėjo neigiamų pasekmių dinamikoje, bet ir bolido elgsenoje, kai reikėdavo įveikti į posūkį.
Projekto autoriai ieškodami kaip pagreitėti, pakoregavo priekinių ratų tarpvėžę ir priekinės pakabos konfigūraciją, tačiau šie patobulinimai pakeitė priekinių ratų poziciją, o tai galutinai panaikino šešiaračio bolido koncepcijos pranašumus.
Ilgainiui „Tyrrell“ nusprendė atsisakyti šešiaračio bolido koncepcijos ir sugrįžo prie tradicinės – keturių ratų konfigūracijos.
