Judriose Kauno vietose – prekybos miestelyje „Urmas“ ir prekybos centre „Savas“ – atliktas gyventojų tyrimas parodė: net ir sirguliuodami gyventojai vis dėlto skuba į darbovietes. Paprasčiausiai žmonės baiminasi, kad sumažės pajamos – su šiuo teiginiu sutiko net 223 iš 280 apklausoje dalyvavusiųjų žmonių. Pajamų sumažėjimas pasirodė neaktualus tik penktadaliui apklaustų kauniečių.
Kita priežastis, kodėl apklausoje dalyvavę gyventojai, net ir jausdami ligos simptomus, vis dėlto renkasi kelionę į darbą, o ne buvimą namuose – tai, kad kauniečiai be galo mėgsta savo darbą. Tik apie 34 proc. gyventojų galvoja apie tai, kad organizacija, kurioje dirbama, gali patirti nuostolių. Dar mažiau respondentų baiminasi, kad jiems susirgus darbdavys gali juos atleisti iš darbo.
Apklausoje dalyvavę kauniečiai pastebi, kad darbdavių, kurie primygtinai reikalauja darbuotojų apsilankyti pas gydytojus ir išsiimti nedarbingumo pažymą, atsiranda retai – tokį paskiausių darbdavių elgesį pastebėjo beveik penktadalis apklausoje dalyvavusių respondentų.
Tyrimo organizatoriai taip pat siekė nustatyti, kokius ligų simptomus jausdami kauniečiai nusprendžia nebekelti kojos iš namų. Tyrimas rodo, jog gyventojai linkę pasilikti namie, kai kūno temperatūra siekia 38 ir daugiau laipsnių, ištinka fizinė trauma arba viduriuoja. Namuose taip pat gali sulaikyti susirgę vaikai arba pykinimas. Maždaug kas 5 ar 6 gyventojas neskuba į darbą, jeigu užpuola kosulys ar sloga.
Kiek daugiau nei 70 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų nurodė sergą 1-2 kartus per vienus ar keletą metų. 75 proc. apklaustų respondentų sudarė moterys. Maždaug pusė respondentų buvo 18-30 metų amžiaus, o 30 proc. – nuo 31 iki 50 metų.
„Tyrimo rezultatai iš esmės nenustebino. Darbdaviai yra suinteresuoti, kad darbuotojai dirbtų, organizacija nepatirtų finansinių nuostolių. Kuklesnio šeimos biudžeto nenori patirti ir patys darbuotojai, todėl nusprendžia dirbti net ir sirgdami,“ – tokią tendenciją pastebi viena iš tyrimo koordinatorių, Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto dėstytoja, dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė, pabrėždama, kad socialinę atsakomybę turėtų prisiimti ir darbdavys, ir darbuotojas.
Apklausą apie gyventojų sveikatą, situacijas, tinkamas būti darbe ir darbdavių elgesį su sergančiais darbuotojais inicijavo Kauno kolegijos Verslo vadybos katedra, siekdama gyventojų sveikatos ir pajamų klausimą kelti socialinės atsakomybės kontekste. Praėjusią savaitę tyrimo rezultatai buvo operatyviai pristatyti kolegijoje surengtame seminare „Socialiai atsakingas verslas – mada ar būtinybė?“, kuriame dalyvavo atstovai iš įvairių Lietuvos įmonių.
