Girdima, kad pinigai jau iš esmės yra linkę į korupciją. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad vien mintis apie didelius pinigus gali paskatinti elgtis nedorai, rašo CNBC.
Atsakymą pateikia Jutos ir Harvardo universiteto mokslininkai, išsiaiškinę, kad individai, kurie žino, kad gaus piniginę naudą, elgiasi labiau neetiškai nei tie, kuriems nebuvo pasiūlytas finansinis atlygis.
„Buvo įdomu sužinoti, kodėl geri žmonės pasielgia blogai“, - sako vadybos profesorė ir tyrimo bendraautorė Kirstin Smith-Crowe.
„Reikšmingos išvados parodė, kad meilė pinigams jau skatina korupciją, o bent menkiausias jų vaizdinys priverčia žmones elgtis neteisingai“, - teigia ji.
Iš 324 paskutiniojo kurso studentų buvo sudarytos dvi grupės, kurios įsitraukė į 4 skirtingus „žaidimus“. Vienai grupei buvo pasakyta, kad už poelgius bus skiriami pinigai, kitai – ne.Eigoje studentams buvo pristatyti keli scenarijai, kuriuose atsispindėjo neetiškas elgesys. Tada buvo paklausta, ar jie taip elgtųsi už pinigus. Kitos grupės buvo paklausta to paties, tačiau be piniginio atlygio.
Leidus uždirbti pinigų melu, bet ne tiesa, buvo žaidžiamas „apgaulės žaidimas“, Kita grupė už melavimą negavo pinigų.
Ėjimas, už kurį buvo atlyginta trečiame žaidime buvo toks, kad dalyviams reikėjo įdarbinti asmenį manais už jo informaciją apie konkurentus. Kitoje grupėje nebuvo žinoma kandidato turima informacija
Paskutinio išbandymo metu dalyviai galėjo uždirbti pinigų būdami nesąžiningi, tačiau už sąžiningus ėjimus jokio atlygio nebuvo. Antrajai grupei atlygis už abu poelgius pasiūlytas nebuvo.
Paaiškėjo, kad dalyviams, kuriems buvo tik pasiūlyta pinigų, turėjo daugiau neetiškų intencijų nei kontrolinės grupės atstovai.
„Tyrimo metu nebuvo kalbama apie baisius poelgius. Veikiau kasdieniškus veiksmus – biuro reikmenų vagystės. Tačiau paaiškėjo, kokie pinigai yra klastingi. Tai buvo normalūs žmonės ir reiškia, kad mes visi galime būti paveikti. Studentai rinkosi pagal kaštų ir naudos santykį, neatsižvelgdami kaip jų sprendimai gali paveikti kitus žmones“, - sako K. Smith-Crowe.
Visgi tai nebuvo paskutinė tyrimo įžvalga.
„Lieka klausimas, kaip formuoti verslo sprendimus, kad šie nebūtų korumpuoti. To mes ir ieškome. Tikimės, kad iš to pavyks padaryti teigiamų įžvalgų“, - pabrėžė mokslininkė.
