Apie pusė daugiabučių gyventojų nepažįsta savo kaimynų, apie 70 proc. niekada nepasidomi, ką jų laiptinėje veikia nepažįstamas žmogus.
Tai rodo draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta apklausa.
Draudimo bendrovės Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius, pasakodamas apie daugiabučiuose gyvenančių gyventojų apklausos rezultatus, teigia, kad visus savo laiptinės kaimynus pažįsta mažiau nei pusė gyventojų (45 proc.).
„Tyrimo rezultatai atskleidė problemą, kad kaimynai nepažinodami vieni kitų, negali pranešti apie į kaimyno butą besilaužiantį vagį, nes jis gali būti palaikytas tiesiog buto gyventoju“, – atkreipia dėmesį T. Nenartavičius.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statistika atspindi, kad per praėjusių metų pirmus vienuolika mėnesių vien Vilniuje buvo užregistruota 9,2 tūkst. vagysčių, rašoma pranešime spaudai.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, iš butų dažniausiai vagiama tai, ką lengva išnešti ir galima greitai parduoti: juvelyriniai dirbiniai, grynieji pinigai, buitinė technika, įvairūs buities reikmenys. Vidutiniškai dėl ilgapirščių patiriami gyventojų nuostoliai siekia beveik 2 tūkst. litų.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kartais vagys apgadina ir nekilnojamąjį turtą – sugadina durų užraktus, apdaužo sienas, apgadina grindų dangą bei baldus ir pan., taigi, žala būna dar didesnė.
Nepažįstamieji gyventojams dažniausiai neužkliūva
T. Nenartavičius pastebi, kad didžiausia problema yra gyventojų abejingumas. „Apklausa atskleidė, kad didžioji dalis gyventojų (70 proc.), susidūrę su nepažįstamu žmogumi, niekada jo nepaklausia, kokiu tikslu jis vaikšto laiptinėje. Kartais nepažįstamojo, kokiu tikslu jis apsilankęs, pasiteirauja vos 27 proc., visada – tik 3 proc. gyventojų.
Tai vėlgi patvirtina, kad vagys gali laisvai vaikščioti po laiptines, nes į juos dėmesio greičiausiai niekas nekreips“, – teigia draudimo ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad gyventojai gali prarasti ne tik savo namuose esantį turtą, vagys pasisavinti bei vandalai nuniokoti gali ir bendros nuosavybės turtą, pvz., inžinerinę įrangą ar jos dalis, gali apgadinti liftus, padegti laiptines ir pan. Visus šiuos nuostolius gyventojai turi atstatyti kartu, kadangi ji – bendra nuosavybė.
Gyventojai mano, kad jų daugiabučiai nesaugūs
Gyventojų apklausa atskleidė, kad 94 proc. respondentų mano, jog jų daugiabutyje įrengta nepakankamai apsaugos priemonių, kurios pagelbėtų užkirsti kelią vagišiams, tik 5 proc. mano, kad jų užtenka.
„Dabar daugumos daugiabučių apsaugos lygis toks, koks buvo prieš 50 metų. Žinant kaip greitai tobulėja vagišiai, būtina galvoti apie kompleksines apsaugos priemones – kuo daugiau ilgapirščiams netikėtumų – tuo didesnė tikimybė, kad bus užkirstas kelias jų kėslams.
Visgi efektyviausia apsauga nuo vagysčių – stipri bendruomenė, kurios nariams rūpėtų ne tik savo, bet ir kaimynų turto saugumas“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Draudimo ekspertas pastebi, kad, net ir labai norint bei stengiantis, nuo vagysčių apsisaugoti įmanoma ne visada, kadangi vagis vis tiek sugalvoja, kaip išvengti kliūčių. Taigi, gyventojai turėtų susimąstyti, ar nevertėtų turto apdrausti.
Nuo vagių apsidrausti neįmanoma, tačiau draudimu įmanoma išvengti ilgapirščių sukeltų nuostolių. Gyventojai gali apsidrausti ne tik savo butus, juose esantį turtą, bet ir viso daugiabučio gyventojų bendrą nuosavybę. Lietuva kone vienintelė valstybė Europoje, kur gyvenama neapdraustuose daugiabučiuose namuose.
Daugiabučių gyventojų apklausa buvo atlikta sausio 5–9 dienomis. Jos metu buvo apklausta 505 respondentų iš visos Lietuvos.
