Naujas klimato modelis padėjo įminti mįslę, kodėl Arkties regionas šyla dvigubai greičiau nei kita planetos dalis.
Pasirodo, Arkties vandenynas veikia kaip radiatorius, kaitinantis regiono atmosferą, skelbia „New Scientist“. Nors Šiaurės ašigalio sritis laikoma viena šalčiausių pasaulio vietų, nauji tyrimai atskleidė, kad „šiltnamio dujų efektas“ čia jaučiamas stipriausiai.
Anksčiau Arkties vandenyno šilimas buvo aiškinamas uždarojo ciklo procesu: tirpstant jūros ledui atsiveria vis daugiau neužšalusio vandens plotų. Kadangi jie yra tamsūs, mažėja Arkties regiono albedas – santykinis atspindėtos saulės šviesos dydis. Tai reiškia, kad vandenynas atspindi į kosminę erdvę mažiau energijos, todėl vanduo šyla vis labiau, taip spartindamas likusių ledo plotų tirpimą.
Tačiau, pasirodo, plačiai žinomas Arkties albedo kitimas – tik labai nedidelė visos problemos dalis, atskleidė Nyderlandų karališkojo meteorologijos instituto mokslininko Rune Graverseno ir jo kolegos Minguiai Wango iš Mičigano universiteto (JAV) atliktas tyrimas.
Mokslininkų vadovaujamos tyrėjų grupės sudarė du beveik identiškus Arkties regiono klimato kompiuterinius modelius. Vienas iš jų rėmėsi prielaida, kad temperatūrai kylant ir ledui tirpstant Arkties vandenyno albedas mažėja, o kitas – kad atspindėtos saulės šviesos kiekis nesikeičia.
R. Graversenas ir M. Wangas nustatė, kad net tame modelyje, kuriame albedas buvo „užrakintas“, temperatūra Arktyje ir toliau didėjo gerokai sparčiau nei kitoje pasaulio dalyje. Saulės šviesos atspindėjimo faktoriaus įtakos šiltėjimo procesui „išjungimas“ temperatūros kilimą sumažino vos 15 proc. – mokslininkų teigimu, tai patvirtina, kad tai nėra svarbiausias Arkties atšilimo veiksnys.
JAV nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro Boulderyje hidrologas Andrew Barrettas pastebėjo, kad tokie rezultatai patvirtina kai kuriuos ankstesnius tyrimus, rodančius, jog mažėjantis saulės šviesos atspindėjimas nėra pagrindinė Arkties vandenyno šiltėjimo priežastis.
Paskui R. Graversenas ir M. Wangas ėmėsi analizuoti kitus galimus atšilimo Arktyje veiksnius, rašo „New Scientist“. Jų sudarytuose kompiuteriniuose modeliuose matyti, kad „šiltnamio efektas“ laipsniškai stiprėja nuo tropikų į šiaurę pradedant maždaug 30 laipsnių šiaurės platuma. Mokslininkų teigimu, tirpstant jūros ledui regioninis „šiltnamio efektas“ Arktyje stiprėja.
Taip yra dėl to, kad dėl didėjančių atviros jūros plotų didėja ir garuojančio vandens paviršiaus. Vandens garai yra svarbios „šiltnamio efektą“ sukeliančios dujos, tad didėjantis Arkties vandenyno garavimas veikia šio regiono energetinių „spąstų“ mechanizmą.
Naujausio tyrimo autoriai taip pat nurodė dar vieną Arkties regiono šilimo veiksnį: jų teigimu, vandenynas veikia kaip radiatorius, atiduodantis energiją į žemutinius atmosferos sluoksnius.
Naudodami kompiuterinius modelius ir meteorologinius duomenis tyrėjai nustatė, kad per 5 praėjusius metus oro temperatūra palei Žemės paviršių didėjo sparčiau nei didesniame aukštyje. Šis reiškinys labiausiai išryškėja rudenį ir tose vietose, kurias anksčiau dengė ledo danga. Tamsesnis planetos ašigalis sugeria daugiau saulės energijos, vanduo ją kaupia ir vėliau atiduoda į atmosferą.
Todėl, pasak mokslininkų, mažėjantys Arkties jūros ledo plotai turi trejopą poveikį regiono klimato kitimui. Ledas atspindi mažiau energijos, atviras vandenynas jos sukaupia daugiau, o didėjantis garuojančio vandens plotas stiprina „šiltnamio efektą“ išleisdamas į atmosferą daugiau vandens garų. Būtent dėl šių veiksnių klimatas Arktyje šyla greičiau nei kitur.
