Pinigų leidimas veikia žmones kaip narkotikas: vien tik mintis apie padidintą atlyginimą, nepaisant kainų didėjimo ir perkamosios galios silpnėjimo, kur kas labiau aktyvuoja tam tikras galvos smegenų sritis.
Tokią išvadą padarė Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Armino Falko, rašo „The Independent“.
Tyrimo autoriai 18 jame dalyvavusių savanorių paprašė už atlyginimą kompiuteriu atlikti eilę tam tikrų užduočių. Už sudėtingesnes buvo skiriamas 50 proc. didesnis atlyginimas.
"Scanpix" nuotr.
Uždirbtus pinigus tiriamieji galėjo išleisti pirkdami prekes iš dviejų prekybos katalogų. Visi katalogų egzemplioriai buvo identiški, išskyrus tai, kad kainos vienuose iš jų buvo 50 proc. didesnės, nei kituose.
Pasak mokslininkų, nors iš tikrųjų visų tyrimo dalyvių perkamoji galia buvo vienoda, buvo užfiksuota, kad tų, kurie gaudavo daugiau pinigų, smegenų sritys, atsakingos už atlygį, imdavo veikti aktyviau.
Profesoriaus Armino Falko teigimu, šio tyrimo rezultatai patvirtina teoriją, teigiančią, kad žmogaus smegenyse yra „įspausta“ vadinamoji pinigų iliuzija.
„Tai reiškia, kad bet koks pajamų padidėjimas yra vertinamas teigiamai, net jei dėl didėjančių kainų perkamoji galia lieka tokia pat“, - sakė jis.
Pasak mokslininkų, galvojimas apie pinigus stimuliuoja už atlygį atsakingas smegenų sritis, susijusias su malonumo pojūčiu. Kuo didesnis atlyginimas – net jei jis tik įsivaizduojamas – tuo didesnį malonumo pojūtį generuoja smegenys. Tai verčia žmones neracionaliai leisti pinigus ar net tapti priklausomais nuo jų leidimo tarsi narkomanams.
Vokiečių specialistų tyrimas patvirtina prielaidą, kad žmogaus smegenys iš prigimties yra labai neatsparios turto, kurį gali sukrauti pinigai, iliuzijai. Ekonomikoje toks reiškinys žinomas kaip „pinigų iliuzija“: žmonių dėmesys sutelkiamas į nominalią pinigų vertę, o ne į realią jų perkamąją galią. Kai kurie ekonomistai mano, kad kai kurie žmonės šiuo požiūriu elgiasi iracionaliai – jie būna labiau patenkinti, kai atlyginimas didėja aukštos infliacijos sąlygomis, nei tuo metu, kai algos kilimas būna mažesnis, tačiau infliacija būna žema.
Bonos universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
