Tyrimas: pernai Lietuvoje mažėjo jaunų verslininkų

 Didžiausio pasaulyje verslumo stebėsenos tyrimo „Globali verslumo stebėsena“ (angl. Global entrepreneurship monitor arba GEM) duomenimis, 2013 m. beveik kas penktas (18 proc.) Lietuvos gyventojas valdė nuosavą verslą, o beveik kas ketvirtas (23 proc.) – ketino jį steigti. Daugiausia verslo savininkų buvo 35-54 m. amžiaus gyventojų tarpe, labiausiai sumažėjo jaunų verslininkų skaičius. 2013 m. tik 8 proc. 18-24 m. Lietuvos gyventojų valdė nuosavą verslą – tai yra 3 proc. mažiau nei 2012 m. ir beveik dvigubai mažiau nei 2011 metais. Verslumo situacijos Lietuvoje tyrimą atliko Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos verslumo tyrėjų grupė. „Jaunų verslininkų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje iš dalies galima aiškinti geresnėmis galimybėmis darbo rinkoje – vis daugiau jaunimo yra patenkinti siūlomomis darbo pozicijomis, tad neketina steigti nuosavo verslo: 18-24 m. amžiaus gyventojų tarpe ketinančių kurti verslą yra sumažėję 4 proc., 25-34 m. amžiaus grupėje – 7 proc. palyginti su 2012 metais. Be to, Lietuvos jaunimas pasižymi ir dideliu intraverslumu, t.y. verslo veiklų inicijavimu organizacijos viduje. Pvz., IT kompanijose darbuotojai kuria programinę įrangą, mobiliųjų technologijų programėles ir teikia kitas į pagrindinę įmonės veiklą neįeinančias paslaugas už tai gaudami atskirą pelną. Tokie intraverslumu pasižymintys darbuotojai yra vieni svarbiausių inovacijų variklių šiandienos organizacijose, - sako VU TVM tyrėjų komandai vadovavęs dr. Mindaugas Laužikas. – Visgi ši jaunų verslininkų skaičiaus mažėjimo tendencija nėra džiuginanti, nes inovatyvioje ekonomikoje svarbų vaidmenį atlieka ir formuojamas bei palaikomas jaunų verslininkų šalies įvaizdis.“ Pasak dr. M. Laužiko, mažėjantį jaunų verslininkų skaičių pernai iš dalies kompensavo vidurinio amžiaus Lietuvos gyventojai. 5 proc. palyginti su 2012 m. padaugėjo 35-44 m. amžiaus gyventojų, ketinančių steigti nuosavą verslą, 45-54 m. kategorijoje šis padidėjimas siekė 5 procentus. Remiantis tyrimo duomenimis, vienas pagrindinių motyvų verslui plėtoti Lietuvoje yra nepriklausomybės siekis – jo skatinami verslą steigė 50 proc. respondentų. Dažniausiai šio motyvo skatinami verslą steigia 25-34 m. amžiaus gyventojai. Tyrimo metu 33 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias motyvas nuosavam verslui steigti yra galimybė padidinti gaunamas pajamas – tai svarbu jaunesniems, iki 35 m. amžiaus respondentams. 35-44 m. amžiaus verslo savininkai dažniausiai siekia išlaikyti turimas pajamas (60 proc. respondentų). Verslo steigimo motyvacija priklauso ir nuo verslo savininko lyties. „Vyrams labiau nei moterims yra svarbus pats verslo savininko statusas, galimybė padidinti gaunamas pajamas – tai kaip svarbiausią motyvą verslui steigti nurodė 38 proc. vyrų ir 21 proc. moterų. Moterims verslas dažniau yra nepriklausomybės ir idėjų realizavimo būdas, joms ne tiek svarbu palaikyti ar didinti pajamas, būtent todėl jos labiau orientuojasi į aukštesnę procesų kokybę, socialines inovacijas, yra labiau linkusios į verslo kūrimą įtraukti ir kitus, jų verslai pasižymi didesniu tvarumu: 2013 metais išėjusių iš verslo moterų skaičius siekė vos 23 proc. visų išėjusių tarpe, vyrų – 77 proc.,“ – sako M.Laužikas. Tyrimo duomenimis, 2013 m. 67 proc. verslo savininkų buvo vyrai, 33 proc. – moterys. Tyrėjų komandos vadovo teigimu, GEM duomenys atskleidžia, kad keičiasi bendras Lietuvos verslininko įvaizdis. „Pastebime, kad pamažu judama nuo ankstesnio verslininko „iš būtinybės“ link verslininko, kaip įkvėpto, turinčio puikias galimybes, asmens įvaizdžio. Šiandienos Lietuvos verslininkas – gana pragmatiškas, objektyviai vertinantis savo galimybes. Būtent šios savybės yra būdingos inovatyvaus verslo šalims, tokioms kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Vokietija, Prancūzija, Japonija ir kt., – sako dr.M. Laužikas. – Jei ir toliau bus judama tokia linkme, Lietuvos verslas pasižymės geresniu nišų pasirinkimu, didesne orientacija į inovacijas ir organizacijos darbuotojų skaičiaus didėjimą.“ „Globalios verslumo stebėsenos tyrimas, jau trečius metus atliekamas Lietuvoje, padeda analizuoti daugybę šalies verslumo aspektų – pradedant priežastimis, skatinančiomis steigti nuosavą verslą, ir nuo to sulaikančiomis baimėmis, socialiniais, kultūriniais veiksniais, darančiais įtaką žmonių verslumui, baigiant infrastruktūra, švietimo kokybe ir pan. Gauti duomenys padeda visapusiškai vertinti šalies situaciją, yra naudingi planuojant vidaus verslumo politikas ir programas, formuojant šalies ūkio strategiją ir prognozuojant ateities strategijas,“ – teigia viena iš tyrimo iniciatorių, VU TVM Akademinės tarnybos vadovė dr. Erika Vaiginienė.