Ir vėl tris, ir vėl tuos pačius savo lyderius Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino ir rugpjūtį – valstybės vadovę Dalią Grybauskaitę, kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų ir Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 25–rugsėjo 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentę D. Grybauskaitę palankiai vertino 82 proc., kadenciją baigusį Prezidentą V. Adamkų – 59 proc., Seimo Pirmininkę I. Degutienę – 57 proc. šalies gyventojų. Šiuos tris politikus palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų.
Dar 5 visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai – tai Socialdemokratų partijos lyderis, parlamentaras Algirdas Butkevičius, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Nepalankiausiai rugpjūtį Lietuvos gyventojai vertino Premjerą Andrių Kubilių (87 proc. jį įvertino nepalankiai). Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino Prisikėlimo partijos pirmininką Arūną Valinską (78 proc.), europarlamentarą Vytautą Landsbergį (77 proc.) Lietuvos liaudies partijos vadovę Kazimirą Prunskienę (66 proc.), iš Seimo pasitraukusį Artūrą Zuoką (57 proc.), krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę (55 proc.), švietimo ir mokslo ministrą liberalsąjūdietį Gintarą Steponavičių (55 proc.), Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderį Artūrą Paulauską (52 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą, europarlamentarą Voldemarą Tomaševskį (51 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (50 proc.).
Per pastarąjį mėnesį pagerėjo tik dviejų visuomenės veikėjų vertinimai – Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Afganistane Vygaudo Ušacko (4 procentiniais punktais) bei A. Zuoko (1 procentiniu punktu). Visų kitų visuomenės veikėjų vertinimai per pastarąjį mėnesį pablogėjo ar liko tokie patys, kaip ir liepos mėnesį.
Per mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų dalis, kuri palankiai vertino Darbo partijos lyderį, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą (8 procentiniais punktais), parlamentarą Julių Veselką (8 procentiniais punktais) bei R. Juknevičienę (7 procentiniais punktais). 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Seimo narį „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį ir K. Čilinską, o 4 procentiniais punktais pablogėjo Liberalų sąjūdžio pirmininko, susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, R. Pakso ir K. Prunskienės vertinimai.
Šansų patekti į Seimą rugpjūtį turėjo šešios partijos
Jeigu už naujos kadencijos Seimą būtume balsavę rugpjūčio pabaigoje, jį, ko gero, būtų sudarę šešių politinių partijų atstovai. Kaip ir liepą, sėkmė būtų lydėjusi socialdemokratus, "darbiečius", "tvarkiečius" ir konservatorius–krikščionis demokratus, o jau rugpjūtį prie jų būtų prisidėję socialliberalai ir liberalsąjūdiečiai. Tokie viešosios nuomonės apklausos rezultatai būtų realūs, jeigu į balsavimo apylinkes būtų atėję visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.
Jei rugpjūčio pabaigoje būtų vykę rinkimai į Seimą, didžiausia 18–74 metų Lietuvos gyventojų dalis – 21 proc. – būtų balsavusi už Lietuvos socialdemokratų partiją. Per pastarąjį mėnesį šios partijos palaikymas padidėjo 3 procentiniais punktais.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 25–rugsėjo 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, antroje vietoje pagal populiarumą yra Darbo partija – už ją ketino balsuoti 15 proc. apklaustų Lietuvos rinkėjų (per mėnesį jos palaikymas sumažėjo 2 procentiniais punktais).
Trečioje vietoje yra partija Tvarka ir teisingumas – už ją ketino balsuoti 10 proc. potencialių rinkėjų (tokia pat dalis kaip ir liepą).
Už Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus balsuotų 7 proc. gyventojų. Šios partijos palaikymas per pastarąjį mėnesį padidėjo 1 procentiniu punktu.
Už Naująją sąjungą (socialliberalus) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ketino balsuoti po 5 proc. šalies gyventojų. Šių abiejų partijų palaikymas padidėjo 1 procentiniu punktu.
Kitos partijos 5 proc. rinkimų barjero neperkopė. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją rugpjūčio mėnesį ketino balsuoti 3 proc., o už Liberalų ir centro sąjungą bei Krikščionių partiją po 2 proc. 18–74 metų šalies gyventojų.
Už Lietuvos liaudies partiją, Socialistinį liaudies frontą, Pilietinės demokratijos partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą ir Tautos prisikėlimo partiją ketino balsuoti maždaug po 1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Kitas partijas palaikytų dar mažesnė dalis rinkėjų.
27 proc. respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per rinkimus arba jie neketino dalyvauti rinkimuose.