Studentų atstovai pastebi: neįgaliųjų studijuojančių skaičius Lietuvoje auga vis lėčiau, o užsienio šalių studentai, turintys negalią, iki šiol dar nė karto nėra apsilankę nei vienoje šalies aukštojoje mokykloje.
Šią situaciją atskleidė Lietuvos studentų sąjunga (LSS) tyrime „Neįgalieji aukštajame moksle 2010“.
Tyrimui iš 44 Lietuvoje veikiančių privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų duomenis pateikė 33, iš kurių 30-tyje studijuoja neįgalūs studentai.
Naujausio tyrimo rezultatai parodė, kad šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 1026 neįgalūs studentai. Nuo 2009-ųjų mokslo metų neįgaliųjų studentų skaičius išaugo vos keliasdešimčia studentų.
„Džiugu, kad neįgaliųjų situacijos aukštajame moksle gerėjimo tendencija išliko, tačiau tempas pastebimai sulėtėjo. Atsižvelgiant į suteikiamas Europos sąjungos struktūrinių fondų galimybes, šią sritį būtų galima išplėtoti kur kas rezultatyviau: pradedant fizinės studijų aplinkos pritaikymu ir baigiant paties studijų proceso pokyčiais“,- teigė penktuosius metus iš eilės šiuos tyrimus vykdanti, LSS socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.
Neįgaliųjų studentų skaičiai
Pasak Rūtos Ruolytės, ryškiausias neįgaliųjų studentų skaičiaus augimas įvyko 2007-2008 metais, kai neįgaliųjų studentų skaičius išaugo 43%. Vėliau augimo tempai pamažu ėmė kristi. LSS atliktais tyrimais, 2005-2006 akademiniais mokslo metais studijavo 530, 2006-2007 metais-640, 2007-2008 metais- 915 ir 2008-2009 metais- 980 neįgalūs studentai.
Šiais mokslo metais užfiksuota, kad daugiausiai neįgaliųjų studentų mokosi Vilniaus universitete (115) , Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus Pedagoginiame universitete (106). Kiek mažiau– Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (80), Kauno technologijos universitete (72) ir Šiaulių universitete (65).
Neskatinamas neįgaliųjų mobilumas
Naujausias LSS tyrimas taip pat parodė, kad neįgaliųjų studentų mobilumo realiai nėra. Erasmus/Socrates mainų programoje neįgalieji studentai dalyvavo tik keturiose aukštosiose mokyklose: Vytauto Didžiojo, Mykolo Riomerio universitetuose, Vilniaus Teisės ir verslo kolegijoje bei Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Kiekvienoje šių aukštųjų mokyklų pagal minėtą programą į kitą šalį studijuoti išvyko tik po vieną neįgalųjį studentą. Lyginant su praėjusių mokslo metų rezultatais, išvykstančių studentų skaičius nepakito.
Taip pat užfiksuota, jog nei vienas užsienio neįgalus studentas į Lietuvą atvykęs studijuoti nebuvo. Tai žymi, jog aukštosios mokyklos ir sudaromos sąlygos, studijų programos nėra patrauklios užsienio studentams, turintiems negalią.
Problemų sprendimo būdai studentų atstovų akimis
Lietuvos studentų sąjunga pastebėjo, kad dažnai kalbant apie neįgaliųjų studijų prieinamumą, apsiribojama tik tokiais siūlymais, kaip liftai ar pakeliai stalai aukštųjų mokyklų auditorijose. Atlikus tyrimą buvo užfiksuota, kad neįgaliųjų sąvoka tokiose diskusijose perdėm siaurai apibrėžta – atsižvelgiama tik į asmens judėjimo negalią, pamirštant akluosius, kurčiuosius ar kitokią negalią turinčius. Studentų atstovai, atlikę tyrimą, parengė ir išleido leidinį „Pakeliui į prieinamas studijas neįgaliesiems Lietuvoje“.
Tai jau trečiasis leidinys apie aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems. Studentai leidinyje pasiūlė ieškoti konkrečių bei platesnių veikimo būdų ir galimybių neįgaliesiems.
Leidinį rasti galima visose Lietuvos viešose bei pagrindinėse universitetų bibliotekose, M. Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos Studentų savivaldų pagrindinėse būstinėse, su šia veikla susijusiose organizacijose bei Studentų atstovų interneto tinklalapyje www.lss.lt.
Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga viena pirmųjų tarp jaunimo nevyriausybinių organizacijų ėmėsi nagrinėti neįgaliųjų studentų teises bei aukštojo mokslo sąlygas Lietuvoje. LSS Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė yra surengusi ne vieną apklausą, tyrimą ir tarptautinę konferenciją skirtą žmonių su negalia integracijos į aukštąjį mokslą temomis.