„Galima daryti prielaidą, kad ilgiau nei kaimynai latviai ir estai gyvendami tėvų ar giminaičių namuose lietuviai stengiasi sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai, o idealiu atveju – ir santaupomis pačiam būstui įsigyti. Lietuvoje būsto įsigijimo sandoriai skolintomis lėšomis tradiciškai sudaro mažesnę dalį nei Latvijoje ar Estijoje“, − sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Remiantis apklausos duomenimis, kiek daugiau nei pusė 26–35 metų amžiaus šalies gyventojų negyvena nuosavame būste, tai yra, gyvena tėvų namuose arba būstą nuomoja. Ne nuosavame būste gyvena panaši to paties amžiaus latvių dalis – 52 proc. ir šiek tiek mažiau estų (45 proc.).
„Apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis lietuvių nuosavą būstą nusprendžia įsigyti perkopę 36 metų amžiaus ribą. Šis pokytis matyti 36–45 metų amžiaus grupėje, kurioje jau 80 proc. gyventojų nurodo turintys nuosavą būstą. Apklausos rezultatus papildo ir „Swedbank“ duomenys, kurie rodo, kad pernai vidutinis būsto paskolos gavėjo amžius siekė apie 34 metus“, – sako P. Ladziato.
Kaip rodo 2018-ųjų „Swedbank“ duomenys, pirkėjai būsto įsigijimui sukaupia maždaug 18 tūkst. eurų pradinį įnašą, kuris vidutiniškai sudaro kiek daugiau nei 20 proc. būsto vertės. Banko duomenimis, būsto paskolos įmokoms dengti gyventojai kas mėnesį skiria vidutiniškai 26 proc. savo pajamų.
„Palyginus su ankstesniais metais, mūsų banke suteiktų būsto paskolų vidutinė suma išaugo, tačiau gyventojų pajamų dalis, kurią jie skiria paskolai išsimokėti, išliko ta pati – ji siekia 26 proc. Tai rodo, kad gyventojai atsakingai vertina ilgalaikius įsipareigojimus, nes būsto įsigijimas su būsto paskola yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų gyvenime“, − komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
