Labiausiai per 2011-2012 metų laikotarpį išaugo internetinė prekyba maistu bei gėrimais. Internete parduodamų maisto produktų, gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų rinkos vertė šiuo laikotarpiu padidėjo daugiau nei 80 proc., lyginant su praėjusiais metais. Antroje vietoje liko internetinė prekyba baldais ir namų tekstile – ji augo ketvirtadaliu; trečioje – namų apyvokos bei elektronikos prekės (19 proc.)
Nepaisant to, kad internetinės prekybos maistu ir gėrimais rinka 2011-2012 m. augo sparčiausiai, didžiausią internetinės prekybos dalį (26 proc.) 2012 m. sudarė prekyba drabužiais ir avalyne. Jos rinkos vertė 2012 m. pasiekė 126,6 mln. litų. Internetinė elektronikos prekių rinka išaugo iki 126,4 mln. litų, o maisto ir gėrimų – 71,3 mln. litų.
Baldų ir namų tekstilės pardavimai internete viršijo 21,2 mln. litų, kosmetikos – 8,1 mln. litų. Pagal internetinės prekybos dalį (2,6 proc.), Lietuva šiek tiek lenkia Rytų Europos vidurkį, kur prekyba internetu vidutiniškai sudaro 2,4 proc. visų pardavimų, bet vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos, kurioje internetiniai pardavimai užima 4,5 proc. rinkos.
Pavyzdžiui, Vokietijoje internetu parduodama 5 proc. visų prekių, Danijoje – 6,6 proc., o Didžiojoje Britanijoje – net 10 proc. „Nepaisant to, kad Lietuvoje internetinės prekybos mastas mažesnis nei Vakarų šalyse, Lietuva jas sparčiai vejasi. Itin spartus maisto produktų ir gėrimų pardavimo internetu augimas, pastebimas 2009-2011 m., siejamas su internetinės parduotuvės e-maxima.lt atidarymu.
Sekdami parduotuvės sėkme, dauguma smulkių internetinės prekybos dalyvių taip pat nusprendė pardavinėti maisto prekes internetu. Apie planus artimiausiu metu atidaryti interneto parduotuvę yra paskelbęs ir prekybos tinklas „Norfos mažmena“, – teigia „Euromonitor International“ Baltijos šalių rinkos analitikė Roberta Kniuipytė.
Interneto pardavimų rinkos augimą skatina keletas priežasčių. Visų pirma, pardavimus internete didina augantis interneto vartotojų skaičius, nepaisant to, kad Lietuvoje trečdalį gyventojų sudaro senyvo amžiaus žmonės. 2010 m. 62 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu; 2011 m. tokių gyventojų buvo jau 65 proc.
Prognozuojama, kad 2012 m. interneto vartotojų skaičius Lietuvoje išaugs iki 67 proc. Kita vertus, internete parduodamų prekių kaina neretai būna žemesnė nei prekybos centruose – tai turi didelės įtakos vartotojų pasirinkimui. Žemesnę kainą internete taip pat garantuoja pastaruoju metu itin išpopuliarėję grupinio apsipirkimo portalai, kurie, anksčiau koncentravęsi į paslaugų pardavimą, pradėjo siūlyti platesnį prekių asortimentą. „Vis tik verta paminėti, kad nors internetinė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja, Lietuvos vartotojai nelinkę pasikliauti vien internete siūlomomis prekėmis, todėl prieš įsigydami prekę internetu jie visų pirma apžiūri ją parduotuvėje“, – priduria R. Kniuipytė.
Internetas taip pat suteikia galimybę greitai ir patogiai palyginti keliose parduotuvėse parduodamas prekes. Nors dauguma prekybos centrų platina akcijinius leidinius, Lietuvoje vis labiau populiarėja kainų palyginimo portalai, kurie leidžia greitai ir patogiai peržiūrėti akcijuojamų prekių kainas skirtingose parduotuvėse neišeinant iš namų.
Įmonė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad internetinės prekybos apimtys Europoje bei Lietuvoje ir toliau augs. Iki 2017 m. prekyba internetu Europoje augs 80 proc., o Lietuvoje - 144 proc. arba vidutiniškai 16 proc. kasmet. 2017 m. internetinė prekyba Lietuvoje sudarys 4,5 proc. visų pardavimų.
