Naujus užsienio kalbos žodžius lengviau įsidėmėti padeda ne nuolatinis jų perskaitymas ir kartojimas, o kuo įvairesni testai ir asociacijos, pastebi psichologai.
Atmintis stiprinama tuomet, kai žmogus pats save nuolat tikrina. Ir tai daro kuo įvairesniais būdais, pavyzdžiui, besimokydamas naujų užsienio kalbos žodžių suranda jiems asociacijas.
Grupė Kento universiteto (JAV) psichologų iškėlė hipotezę, kad jei mokydamiesi, pavyzdžiui, užsienio kalbos, studentai susikuria galvoje kokius nors raktažodžius, padedančius jiems reikiamą akimirką prisiminti reikiamą žodį, informacija įsimenama geriau.
Svahilių kalboje žodis „wingu“ reiškia „debesis“: norint geriau įsiminti šį žodį, galima jį sieti su žodžiu „sparnas“ (angl. „wing“) ir įsivaizduoti, kad paukštis skraido danguje, t.y. ten, kur yra debesų.
Tyrimo metu 118-os studentų buvo paprašyta įsidėmėti 48 svahilių kalbos žodžius ir angliškus jų atitikmenis. Pusė tyrimo dalyvių naujų žodžių mokėsi įprastu būdu: mokydamiesi mintinai nepažįstamos kalbos žodį ir angliškąjį. Kita pusė svahilių kalbos žodžiams ieškojo asociatyvaus atitikmens – žodžio „tarpininko“.
Po savaitės studentų testas parodė, kad būtent pastariesiems pavyko geriau įsidėmėti naujus žodžius.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dažniausiai naujų žodžių mokomasi tiesiog ilgai spoksant į užrašytą informaciją. „Visiems atrodo, kad kai skaitai informaciją, ją ir prisimeni. Tačiau iš tiesų, jei nepamėginsi naujos informacijos atrasti kitu būdu, nesužinosi, ar tu ją įsisavinai“, – įsitikinusi Mary Pyc, viena iš tyrime dalyvavusių studenčių.
Pripažįstama, kad nors ir yra konstatuota savęs testavimo įvairiais būdais nauda, studentai prieš egzaminus retai praktikuoja būtent tokį mokymosi būdą.
„Manoma, kad informacija jau yra įsisavinta, kadangi ji perskaityta begalę kartų, ir nemėginama ją atrasti kitais būdais“, – pastebi psichologas Henry Roedigeris iš Vašingtono universiteto.
H. Roedigeris teigia lengvai įsimenantis savo studentų vardus, kadangi naudojasi žodžiais „tarpininkais“.
Naujo tyrimo duomenys buvo paskelbti žurnale „Science“.
