Planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai, kurie tokiam pirkiniui yra pasirengę skirti didesnes sumas.
„Stabilus gyventojų pajamų augimas leidžia maždaug kas antram Baltijos šalių gyventojui naujo automobilio įsigijimui numatyti daugiau pinigų, nei kainavo ankstesnis automobilis. Turintys galimybę už naują automobilį mokėti didesnę sumą nurodė 61 proc. lietuvių, 54 proc. estų ir 49 proc. latvių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Daugiausiai išleis estai, kiti – taupesni
Tyrimo duomenimis, šiais metais ar per artimiausius 1-2 metus turimą automobilį rengiasi pakeisti 39 proc. apklausos respondentų Lietuvoje, 31 proc. Estijoje ir 26 proc. Latvijoje.
„Visose Baltijos šalyse daugiau nei pusė vairuotojų rengiasi pirkti naudotą automobilį, tačiau tokių gyventojų dalis Estijoje yra mažiausia. Nenaują automobilį planuoja pirkti 52 proc. estų, palyginus su 69 proc. lietuvių ir 65 proc. latvių“, − komentuoja T. Pulikas.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, iš Baltijos šalių gyventojų estai naujam savo automobiliui yra nusiteikę skirti didžiausią sumą – net penktadalis jų nurodė išleisiantys daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Lietuviai ir latviai planuodami biudžetą naujam automobiliui išlaidauti nesiruošia ir, skirtingai nuo estų, didesnę nei 20 tūkst. eurų sumą yra pasiruošę skirti, atitinkamai, tik 8 proc. lietuvių ir 11 proc. latvių.
„Tyrimas rodo, kad Lietuvos ir Latvijos gyventojų biudžeto planavimas automobiliui panašus. Ir latviai, ir lietuviai dažniausiai renkasi automobiliui iki 5 tūkst. eurų. Tokią sumą pasiruošę išleisti, atitinkamai, 31 proc. lietuvių ir 30 proc. latvių. Automobilį iki 10 tūkst. eurų planuoja įsigyti maždaug kas ketvirtas lietuvis ir latvis“, − sako banko atstovas.
Tuo metu Estijoje didžiausia gyventojų dalis (28 proc.) ketina ieškoti automobilio, kainuojančio tarp 10 ir 20 tūkst. eurų, rodo tyrimas.
Skirs daugiau nei senajam automobiliui
„Estija išsiskiria didesniu gyventojų polinkiu rinktis naują automobilį, tačiau beveik du trečdaliai lietuvių kitam automobiliui numatę išleisti daugiau pinigų nei ankstesniajam, tad tikėtina, kad mūsų šalies automobilių parkas taip pat po truputį jaunės“, − teigia T. Pulikas.
Pasak jo, beveik kas antras respondentas Lietuvoje yra numatęs kitam savo automobiliui skirti iki 5 tūkst. eurų didesnę sumą, nei kainavo ankstesnė transporto priemonė.
Tyrimo duomenimis, daugiau pinigų naujam automobiliui planuoja išleisti vidutinio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas uždirbantys respondentai.
Kukliausiai savo galimybes vertino 18-24 m. amžiaus apklaustieji – net 80 proc. jų kitam automobiliui įsigyti skirs iki 10 tūkst. eurų. Tačiau būtent šio amžiaus respondentai dažniausiai sakė naujam automobiliui įsigyti numatysiantys didesnę sumą nei senajam – taip pažymėjo 72 proc. apklaustųjų.
Gyventojai dažniau ieškos hibridų
„Lietuvos vairuotojai iš Baltijos šalių gyventojų išsiskiria didesniu prielankumu ekologiškesniam transportui. Apklausos duomenimis, trečdalis lietuvių teigė planuojantys pirkti hibridinį automobilį. Estijoje tokius planus patvirtino 29 proc., o Latvijoje – 24 proc. respondentų“, − atkreipia dėmesį T. Pulikas.
Kaip rodo tyrimas, latviai yra pozityviausiai iš trijų Baltijos šalių gyventojų žiūrintys į dyzelinius automobilius. Būtent tokiais degalais varomą transportą planuoja pirkti 34 proc. apklaustųjų. Estijoje šis skaičius kuklesnis – 27 proc., o lietuviai dyzelinio transporto dairysis dar rečiau – tik 22 proc.
Įdomu tai, kad dyzelinu varomus automobilius dažniau nurodė pirksiantys jaunesni vairuotojai – kas trečias 18-24 m. amžiaus grupėje. Didėjant amžiui šis pasirinkimas minimas vis rečiau.
