Verslo atstovai pastebi, kad Lietuvos politinė ir ekonominė situacija sudaro sąlygas skaidriai veiklai. Lyginant su praėjusiais metais, verslininkai gerokai palankiau vertinа galimybes skaidriai atsiskaityti su darbuotojais, dirbti laikantis įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius. Vis dėlto, opi problema išlieka viešieji pirkimai ‒ tik kas antras apklaustasis sutinka, kad politinė ir ekonominė padėtis Lietuvoje leidžia skaidriai organizuoti konkursus.
Tokią padėtį atskleidžia iniciatyvos „Baltoji banga“ tyrimas „Skaidraus verslo situacija Lietuvoje 2013 m.“ Atliekant tyrimą buvo apklausta 51 įmonė, prisijungusi prie iniciatyvos „Baltoji banga“ arba asociacijos „Investuotojų forumas“ narė. Apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė RAIT.
„Džiugu, jog Lietuvos ekonomikai atsigaunant po krizės, verslininkai pozityviau vertina politinę bei ekonominę šalies situaciją bei jos sudaromas sąlygas skaidriam verslui plėtoti. Mažiau toleruojamas atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“, vis daugiau įmonių atstovų mano, kad Lietuvos bendrovės pamažu traukiasi iš šešėlio. Tačiau viešųjų pirkimų skaidrumas tebėra iššūkis, kuriam atsakingos institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį“, ‒ komentuoja Rūta Skyrienė, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė, skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė.
Paklausti, kokių veiksmų tikisi iš valstybės, respondentai dažniausiai minėjo skaidrių viešųjų pirkimų ir asmeninės valstybės tarnautojų atsakomybės užtikrinimą, kovą su šešėliniu verslu. Verslininkai taip pat nurodė būtinybę didinti skaidrumo kaip vertybės suvokimą valstybėje.
Pripažindami gerėjančią politinę ir ekonominę aplinką skaidriai veiklai šalyje, apklaustieji įmonių atstovai atkreipia dėmesį į vis dar patiriamą spaudimą elgtis neskaidriai. Kas trečias respondentas nurodė, jog per pastaruosius metus susidūrė su situacija, kai buvo siūloma pasinaudoti pažintimis siekiant verslo tikslų. Padaugėjo ir politinių partijų spaudimo atvejų ‒ jei 2012 m. tik 5,2 proc. verslininkų teigė patyrę spaudimą iš partijų dėl paramos, tai šiemet taip teigiančių buvo 17,6 proc. Viena iš penkių (19,6 proc.) apklaustų įmonių nurodė patyrusi spaudimą iš valstybės tarnautojų.
„Tai iš dalies galima sieti su besibaigiančiu 2007-2013 m. ES finansavimo periodu ir išaugusia konkurencija dėl paramos lėšų. Kita vertus, nors Lietuvoje sukurta skaidriai veiklai palanki teisinė bazė, verslui vis dar sunku išsivaduoti iš korumpuotos aplinkos gniaužtų ‒ ypač neramina spaudimas iš politinių partijų ar valstybės tarnautojų. Tačiau yra ir džiuginančių pokyčių ‒ didesnė pusė verslininkų šiemet teigė nepatyrusi jokio viešojo sektoriaus spaudimo, ir taip teigiančių skaičius išaugo. Didėjantis verslo nepakantumas neskaidriems procesams, o tuo pačiu ‒ dialogas su valstybe ir visuomenės švietimas, leidžia tikėtis ir tolesnio spartaus viešojo sektoriaus ir verslininkų santykių skaidrėjimo“, ‒ pažymi R. Skyrienė.
Paprašyti įvertinti, kaip jų sektoriuje veikiančios įmonės laikosi įstatymų, verslo atstovai buvo gana pozityvūs. Vis dėlto, lyginant su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo manančiųjų, kad jų sektoriaus atstovai neteikia klaidingų duomenų, siekdami gauti valstybės ar ES finansinę paramą, ar suteikia darbuotojams galimybę informuoti apie korupcijos apraiškas. Nors ir nežymiai, bet per metus padaugėjo manančiųjų, kad jų sektoriaus įmonės vykdo skaidrų darbo apmokėjimą.
Tyrėjai atkreipia dėmesį į besikeičiantį paties verslo požiūrį į skaidrią veiklą. Apklaustieji įmonių atstovai gerokai rečiau nei pernai teigė sulaukę partnerių ar klientų pasiūlymų vykdyti neskaidrią veiklą ‒ užsiimti nelegalia gamyba, paslaugų teikimu ar mažinti veiklos sąnaudas apeinant įstatymus, mokant nelegalius atlyginimus. Per metus padaugėjo ir manančiųjų, kad konkurentai vengia bendradarbiauti su įmonėmis, kurios veikia neskaidriai.
Vertindami skaidrios veiklos teikiamą naudą verslui, apklaustieji labiausiai akcentavo didesnį įmonės patikimumą ir patrauklumą užsienio investicijoms (8,5 balo), geresnę reputaciją (8,3 balo) ir augantį darbuotojų lojalumą (8 balai). Įmonės labiau linkusios skaidrią veiklą sieti su ilgalaikiais rezultatais nei trumpalaikiu poveikiu: palyginti su 2012 m., mažiau respondentų mano, kad legali veikla „apsimoka“, t.y. suteikia įmonei konkurencinį pranašumą bei finansinę naudą.
Kita vertus, nors tiesioginė nauda verslo rezultatams tebėra skaidrios veiklos privalumų sąrašo apačioje, lyginant su praėjusiais metais, verslininkai gerokai dažniau veiklos skaidrumą siejo su didesniu įmonės pelnu ‒ 5,8 balo šiemet ir 5,3 balo 2012 m.
„Skaidraus verslo idėjų sklaidai Lietuvoje didelę įtaką daro pačios įmonės, ypač tarptautinės kompanijos, pamažu formuojančios vietos verslo kultūrą. Matyti, jog įmonės vis geriau supranta bei vertina ilgalaikę skaidrios veiklos teikiamą naudą bendrovės santykiams su darbuotojais ir klientais, o tuo pačiu ‒ įvaizdžiui ir reputacijai. Teikdamas pirmenybę skaidriai veikiantiems partneriams, verslas sudaro spaudimą „šešėlinių“ metodų nevengiančioms įmonėms, tad svarbu ir toliau skatinti verslą dalytis gerąja patirtimi, kalbėti apie skaidrios veiklos teikiamą naudą verslui, valstybei bei visuomenei“, ‒ pastebi „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė ir skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė R. Skyrienė.
