Nors Europoje mokslininkių dalis auga, atskirose mokslo disciplinose ir karjeros aukštumose moterų vis dar mažiau nei vyrų. Tai skelbiama šiandien Europos Komisijos išleistame naujausiame moterų padėtį mokslo srityje rodančių duomenų leidinyje „She Figures“. Tik 33 proc. Europos mokslininkų, 20 proc. profesorių ir 15,5 proc. aukštojo mokslo įstaigų vadovų yra moterys.
Mokslinių tyrimų srityje dirbančių moterų skaičiaus atžvilgiu pirmauja Lietuva ir Latvija – čia moksliniais tyrimais užsiima daugiau moterų nei vyrų. Lietuva, Latvija, Portugalija, Rumunija ir Kroatija visuomet patenka į šalių, kuriose daugiausia mokslininkių, grupę. Lietuvoje 2010 m. aukštos kvalifikacijos arba technologinį darbą dirbo vidutiniškai 63 proc. mokslo ir technologijų srityje dirbančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų ir 41,4 proc. vyrų. Mokslininkių dalis tarp visų dirbančių moterų yra didesnė nei mokslininkų dalis tarp visų dirbančių vyrų keturiose šalyse – Lietuvoje, Turkijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje, o jų po lygiai dirba Kroatijoje ir Rumunijoje. Be to, Lietuva patenka į trejetuką šalių, kuriose daugiau kaip pusę daktaro laipsnį turinčių žmonių yra moterys (Lietuvoje – 58 proc.). Kita vertus, Lietuvoje, kaip ir Vengrijoje, Kipre, Italijoje, Liuksemburge bei Čekijoje, valdybose yra mažiau nei 20 proc. moterų, o Portugalijoje, Danijoje, Ispanijoje, Islandijoje ir Kroatijoje moterys sudaro daugiau nei trečdalį valdybų narių.
Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Pastaruoju metu padaryta tam tikra pažanga, bet mokslinių tyrimų srityje moterys ir toliau yra mažuma, o užimti aukščiausias pareigas joms pirmiausia trukdo „stiklo lubos“. Tai yra didžiulė neteisybė ir gėdingas talentų švaistymas. Komisija vykdydama mokslinių tyrimų programas skiria daug dėmesio lyčių lygybei ir stengiasi pakeisti tvirtai nusistovėjusius institucinius įpročius.“
Remiantis šiandien pateikta ataskaita, iš visų mokslininkų moterys sudaro maždaug 40 proc. aukštojo mokslo sektoriuje, 40 proc. viešajame sektoriuje ir 19 proc. verslo įmonių sektoriuje. Nors visuose sektoriuose moterų mokslininkių dalis auga greičiau nei vyrų (+5,1 proc. moterų, palyginti su +3,3 proc. vyrų, per metus nuo 2002 iki 2009 m.), joms vis dar sunku pasiekti aukštus postus: vidutiniškai Europos Sąjungoje iš mokslo tarybų ir valdybų narių dviem vyrams tenka tik viena moteris.
2010 m. moterų studenčių ir absolvenčių (atitinkamai 55 ir 59 proc.) buvo daugiau nei vyrų, bet tarp doktorantūros studentų ir absolventų vyrų buvo daugiau nei moterų (atitinkamai 49 ir 46 proc.). Be to, lipant akademinės karjeros laiptais moterys sudarė 44 proc. pirmosios kategorijos mokslininkų, įgijusių daktaro laipsnį, ir tik 20 proc. aukščiausios kategorijos mokslininkų. Moterų trūkumas dar ryškiau matyti tokiose srityse kaip gamtos mokslas ir inžinerija.
Lyčių lygybės skatinimas – vienas iš pagrindinių Europos Komisijos prioritetų kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Europos Komisija valstybių narių paprašė panaikinti mokslininkių įdarbinimo, išlaikymo pareigose ir perkėlimo į aukštesnes pareigas kliūtis. Be to, Komisija stengiasi spręsti lyčių nelygybės užimant aukštus postus klausimus.
