Patyčios - viena iš prievartos ir smurto rūšių. Ilgai besitęsiančių ir toleruojamų patyčių pasekmės būna dramatiškos, tai gali nuvesti net prie savižudybės. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu 2015 m. balandį atliktas sociologinis tyrimas 53 Lietuvos mokyklose (apklausta 1064 respondentų) parodė, kad dėl vieno ar kelių tapatybės aspektų 19,9 proc. apklaustųjų patyrė patyčias.
Dažniausiai patyčios patirtos dėl lyties (11,2 proc.) tapatybės aspektų. Mažiausiai - dėl tikėjimo (2,7 proc. dvyliktokų). Dažniau tyčiotasi dėl moksleivių asmeninio negu dėl jų tėvų arba kitų šeimos narių tikėjimo. Dėl materialinių dalykų stokos ir žemesnio bendramokslių tėvų socialinio statuso patyčias patyrė 2,8 proc. dvyliktokų. Dėl tautybės ar etninės priklausomybės patyčias patyrė palyginti nedaug dvyliktokų - 3,5 proc. Labai paplitęs ir tyčiojimasis iš kitų dėl kalbos sutrikimų (5,1 proc. vaikinų ir 2,4 proc. merginų). Tokias patyčias dažniau patiria vaikinai.
Patyčias dėl mokymosi rezultatų (tiek dėl gerų, tiek dėl blogų) patyrė 6,5 proc. respondentų, dažniau dėl prastesnių mokymosi rezultatų. Nustatyta, kad dėl seksualinės orientacijos merginų patyčias patyrė 5,7 proc. moksleivių, o vaikinų - 6,8 proc. Net apie 31 proc. kitų moksleivių tyčiojasi iš vaikų dėl tariamo priklausymo LGBT bendruomenei.
Patyčių dėl negalios ir specialiųjų poreikių iniciatoriais 2–4 kartus dažniau tampa vaikinai negu merginos. Apie 4,5 proc. vaikinų ir 1,3 proc. merginų tyčiojosi iš kitų moksleivių dėl regos ir intelekto/psichikos negalios, tačiau po 10,5 proc. abiejų lyčių moksleivių tyčiojosi iš kitų bendraamžių dėl judėjimo negalios. Dėl elgesio sutrikimų iš kitų tyčiojosi 5,8 proc. vaikinų ir 2 proc. merginų. Nors dauguma moksleivių patys nepatiria patyčių dėl išvaizdos, pažymėtina, kad dažniausiai dėl to tyčiojamasi iš merginų.
Dažniausiai skaudinantys žodžiai siejami su lyties, išvaizdos ir intelekto kategorijomis. Atskleista, kad dvyliktokėms įžeisti mokyklose dažniausiai pasitelkiama lyties kategorija, o dvyliktokams – intelekto. Nustatyta kokiais žodžiais dėl lyties, išvaizdos ir intelekto dažniausiai tyčiojamasi iš moksleivių. Daugiau negu pusė (50,75 proc.) respondentų stebėjo, kaip yra tyčiojamasi iš kitų moksleivių.
Tarp vyresnių moksleivių patyčios nėra labai paplitusios, o tai reiškia, kad dvyliktokai stebi, kaip tyčiojamasi iš jaunesnių moksleivių. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės nuomone, patyčios mokyklose rodo didelę tolerancijos problemą. Vėliau kitose situacijose jos dažnai virsta diskriminavimu. Jau ankstesni tyrimai parodė, jog netolerancijos vaikai išmoksta mokyklose, kad tarp moksleivių apstu stereotipinio mąstymo, nepagarbos ir netolerancijos lygybės idealams, „mažumų“ teisėms bei abejingumo likusio globalaus pasaulio problemoms.
Pristatant tyrimo rezultatus visuomenei bei specialistams ir siekiant efektyviai gerinti susiklosčiusią situaciją, kyla daug klausimų: kokios institucijos, ką ir kaip turėtų daryti, kad patyčių ženkliai mažėtų? Dėl to tyrimą užsakiusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga rengs tyrimo rezultatų pristatymus Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų darbuotojams.
