Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia moterų savivertę: kuo ilgiau šios praleidžia gamtoje, tuo patrauklesnės jaučiasi, skelbia psychologytoday.com.
Natūralus grožis
„Ecopsychology“ moksliniame žurnale neseniai pasirodę tyrimo rezultatai atskleidė tiesioginį ryšį tarp laiko, praleisto gamtoje, ir savo išvaizdos vertinimo. Tyrėja Kari Hennigan iš Psichologijos instituto Kalifornijoje surengė 12 kokybinių interviu su 24–55 metų amžiaus moterimis. Interviu dalyvės stovyklavo, užsiėmė sodininkyste ir kitomis gamtinėmis veiklomis. Paaiškėjo, kad kuo daugiau laiko jos praleido lauke, tuo labiau išaugo jų savivertė, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.
Kuo daugiau laiko skiriama supančios aplinkos stebėjimui, tuo mažiau galimybių lyginti save su laibais it pagaliukai modeliais, svorio metimo programomis, makiažo priemonių reklamomis, žadančiomis neva tobulą išvaizdą.
Laimės principas
Kolorado universiteto tyrėja Gretchen Nurse apklausė nemažą skaičių vyrų ir moterų, siekdama išsiaiškinti jų elgesio bruožus gamtoje.
Nors abiejų lyčių atstovų laiko, praleisto gamtoje, trukmė sutapo, tačiau moterys akivaizdžiai išsiskyrė didesniu noriu mėgautis visais gamtos siūlomais jutiminiais potyriais. Moterys taip pat labiau linkusios ją tausoti, ją vertinti.
Tai, kad moterys labiau linkusios rūpintis gamtos apsauga, nėra nauja įžvalga.
„Istorijos ir evoliucijos raida lėmė, kad moterys turi labiau globėjišką prigimtį. Matyt, auginimo ir saugojimo instinktas pasireiškia ir gamtos kontekste“, – spėjo mokslininkė Gretchen Nurse.
Pragaištingas atskyrimas
Moterys, savo išvaizdai teikiančios ypač didelę reikšmę, nuolat dedančios visas pastangas atrodyti kaip įmanoma geriau ir savo grožį suvokiančios kaip esminį savo asmenybės elementą, kur kas lengviau numoja ranka į gamtosaugą. Ne taip savo išvaizda apsėstos moterys demonstruoja kur kas „žalesnį“ elgesį , tvirtina Šv. Tomo universiteto atliktas tyrimas.
„Savęs sudaiktinimas turi neigiamų pasekmių tiek pačioms moterims (žema savivertė, destrukcinis elgesys) tiek ir aplinkai – radome ryšį tarp jo ir ekologinio elgesio“, – pareiškė tyrėjas Britain Scott.
Absoliutus koncentravimasis ties savo išvaizda užgožia ryšį su aplinkiniu pasauliu, silpnėja jausmas, kad kiekvienas esame integrali gamtos dalis.
