Darosi vis svarbiau ugdyti IT, verslumo ir pilietiškumo gebėjimus ir padėti jaunimui pasirengti dabartinei darbo rinkai. Tačiau, naujos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, kol kas mokyklos šiems universaliesiems gebėjimams skiria kur kas mažiau dėmesio nei gebėjimui skaityti, matematikai ir gamtos mokslams. Šią problemą iš dalies galima paaiškinti vertinimo sunkumais. Pavyzdžiui, pilietiškumo gebėjimų, įskaitant kritinį mąstymą ir aktyvų dalyvavimą mokyklos ir visuomenės gyvenime, vertinimo procedūras yra standartizavusios vos 11 Europos šalių (Belgijos Flandrijos bendruomenė, Bulgarija, Estija, Airija, Prancūzija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Suomija). Verslumo ir IT gebėjimai nėra vertinami nei vienoje iš 31 apklausoje dalyvavusios šalies (27 ES valstybės narės, Kroatija, Islandija, Norvegija ir Turkija). Ataskaitoje aptariama pažanga ugdant šešis iš aštuonių ES lygmeniu nustatytų svarbiausių gebėjimų, susijusių su mokymusi visą gyvenimą, žiniomis, įgūdžiais ir požiūriu.
“Tik padėdami vaikams ir paaugliams įgyti reikiamų gebėjimų, įskaitant universaliuosius, užtikrinsime, kad Europos Sąjunga išliktų konkurencinga ir būtų pasinaudota žinių ekonomikos teikiamomis galimybėmis, – sakė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou. – Iš tyrimo rezultatų matyti, kuriose srityse reikia dėti daugiau pastangų ir – svarbiausia, – ką turime padaryti, kad jaunuoliams suteiktume daugiau galimybių. Politinėje iniciatyvoje „Švietimo persvarstymas“, kurią ketinu paskelbti rytoj, bus išdėstyti konkretūs pasiūlymai, kaip to siekti.“
Tokie universalieji gebėjimai kaip naudojimasis IT, verslumas ir pilietiškumas, paprastai ugdomi mokant kitų į nacionalines mokymo programas įtrauktų dalykų. Tačiau padėtis atskirose šalyse gerokai skiriasi. Devynių šalių (Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Graikijos, Rumunijos, Airijos, Danijos, Belgijos Flandrijos bendruomenės ir Kroatijos) pradinėse mokyklose verslumo ugdymu išvis neužsiimama, tačiau visų šalių, išskyrus Kroatiją, pradinukai mokomi skaitmeninio raštingumo.
Kol kas mokykloms neįprasta skaitmeninį raštingumą ugdyti mokant gamtos mokslų, matematikos ar kalbų. Iš ataskaitos matyti, kad IT, verslumo ar pilietiškumo gebėjimų ugdymo integravimas į kitus mokomuosius dalykus reikštų, kad mokyklos turi pakeisti mokymo sistemą, be to, turėtų būti nustatyta, kokių mokymosi rezultatų reikalauti ir kokius vertinimo metodus taikyti.
Ataskaitoje politikams pateikiama analitinių duomenų ir remiamos naujojoje Europos Komisijos strategijoje „Švietimo persvarstymas“, kurią ketinama priimti lapkričio 20 d., išdėstytos idėjos. Joje išvardijamos priemonės, kurių valstybės narės turi imtis, kad užtikrintų, jog švietimo ir mokymo sistemose būtų ugdomi tokie gebėjimai, kokių reikia darbo rinkoje.
Pagrindiniai faktai
Aštuoni bendrieji mokymosi visą gyvenimą gebėjimai ir su jais susijusios žinios, įgūdžiai ir nuostatos ES lygmeniu nustatyti 2006 m. Tai bendravimas gimtąja kalba, užsienio kalbų žinios, matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, iniciatyvumas ir verslumas, gebėjimas mokytis, kultūrinis sąmoningumas ir raiška.
Žiniomis grindžiamoje visuomenėje šie gebėjimai yra be galo svarbūs, nes padeda tenkinti darbo rinkos, socialinės sanglaudos ir aktyvaus pilietiškumo reikmes. Šiais gebėjimais siekiama suteikti didesnį lankstumą, galimybes prisitaikyti, pasitenkinimą ir motyvaciją. Ataskaitoje aptariama šių gebėjimų ugdymo pažanga ir siūlomos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai reaguotų į kintančias gebėjimų reikmes. Ataskaitoje nevertinti šie gebėjimai: gebėjimas mokytis, kultūrinis sąmoningumas ir raiška.
Ataskaitoje, kurią sudaro pateikiami septynių nesenų „Eurydice“ tinklo ataskaitų duomenys, vertintos privalomojo ir vidurinio bendrojo lavinimo mokyklos 31 Europos šalyje. Vertinta padėtis 2011–2012 m.
