„Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.) nei vyrai (26 proc.). Tokį skirtumą paaiškina atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų, kuris, beje, kaip rodo „Sodros“ duomenys, pernai dar ir padidėjo beveik 2 proc. punktais“, – pranešime žiniasklaidai cituojama skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė Rasa Butkuvienė.
Daugumai iššūkiai buvo įveikiami
Vis dėlto, nors ekonominis sunkmetis, kaip rodo tyrimas, paveikė 69 proc. gyventojų, didesnioji dalis sako, kad iššūkiai buvo tokie, kokių tikėtasi (27 proc.) ar mažesni (12 proc.).
„Pastaraisiais metais sparčiai augę atlyginimai ir gerėjusi finansinė padėtis didesnei daliai gyventojų padėjo sušvelninti drastiškai išaugusių kainų įtaką. Tačiau mažesnes pajamas gaunantiems bei daugiau įsiskolinusiems gyventojams tai sukėlė sunkumų“, – komentuoja R. Butkuvienė.
Apklausos duomenimis, 20 proc. šalies gyventojų nurodo nepajutę jokio ekonominio sunkmečio poveikio savo finansams. Dažniausiai taip teigia aukščiausio išsilavinimo ir didžiausių pajamų respondentai. Taip pat – susituokę ar neregistruotoje santuokoje gyvenantys asmenys, mat su poros pajamomis atremti ekonominius iššūkius bent dalimi atvejų yra tikrai paprasčiau.
„Tuo metu 11 proc. nurodė, kad jiems sunku pasakyti, ar jaučia ekonominio sunkmečio įtaką savo finansams. Tačiau finansinė įtampa nėra toks jau nepastebimas dalykas – išaugus kainoms gali tekti atsisakyti dalies pirkinių, padidėja vėlavimo vykdyti finansinius įsipareigojimus rizika. Jei tokios įtampos savo kasdienybėje nejuntame, greičiausiai galime sakyti, kad ekonominis sunkmetis mūsų finansams didesnės įtakos neturėjo“, – pažymi R. Butkuvienė.
Geras metas didinti finansinį atsparumą
Pasibaigęs šildymo sezonas, sumažėjusios elektros kainos bei prislopusi infliacija, pasak R. Butkuvienės, padeda gyventojams grįžti į vėžes. Be to, optimistiškai nuteikia ir pasibaigęs tamsusis sezonas. Tai – puikus metas ne tik šiek tiek atsikvėpti, bet ir didinti savo finansinį atsparumą.
„Užgriuvę finansiniai sunkumai daugeliui parodė, kaip svarbu planuoti finansus bei turėti santaupų. Todėl mažiau įtemptą šiltąjį laikotarpį reikėtų išnaudoti finansinio rezervo kaupimui. Nors ekspertai sako, kad tokių drastiškų energijos išteklių kainų šuolių tikėtis nereikėtų, finansinis saugumas dar niekam nepakenkė. Žinoma, po visų negandų reikia rasti ir galimybių save palepinti, tačiau tai reikėtų daryti protingai ir su saiku, idant rudens ir naujo šildymo sezono vėl netektų pasitikti įsitempus“, – kalba. R. Butkuvienė.
Na, o tiems, kurie dėl išaugusių kainų buvo priversti daugiau skolintis, skolų valdymo bendrovės vadovė pataria peržiūrėti tiek savo biudžetą, tiek ir skolų grąžinimo planą.
„Norint greičiau atgauti finansinę laisvę, savo mėnesio biudžeto lentelėje turėtume kuo labiau prioretizuoti skolų grąžinimą. Dabar, kai elektros kainos sumažėjo ir nebepatiriame išlaidų už šildymą, bent jau dalį šaltuoju metų laiku tam skirtų lėšų galime nukreipti įsiskolinimų mažinimui. Beje, jei skolų turime ne vieną, patartina pirmiausia stengtis grąžinti brangiausias – tas, kurių palūkanos yra didžiausios“, – komentuoja R. Butkuvienė.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Easy Debt Service“ užsakymu 2023 m. sausio 19–28 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų, jų atsakymai reprezentuoja 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų nuomonę.
