Lietuvoje sunkiomis ligomis serga beveik 100 tūkstančių gyventojų. Vien praėjusiais metais sunkių ligonių sąrašą papildė apie 22 tūkst. lietuvių. Tačiau bandančio priimti itin skaudų likimo smūgį žmogaus laukia dar vienas rimtas iššūkis – kaip padengti gydymo išlaidas.
Pastarosios, priklausomai nuo ligos pobūdžio, gali siekti net kelis tūkstančius ar keletą dešimčių tūkstančių litų per metus. Maža to, tikėtis visokeriopos paramos iš valstybės gali tik patys didžiausi naivuoliai.
Tyrimą inicijavusios draudimo bendrovės „Seesam Insurance“ vadovė Brigita Elona Blavaščiūnienė pirmiausia apžvelgė, kas turėta galvoje kalbant apie kritines ligas: „Prie tokių ligų yra priskiriamas miokardo infarktas, onkologinės ir inkstų nepakankamumo ligos. Didžiausias išlaidas patiria onkologinių ligų pacientai. Nors valstybė skiria pinigų sunkių ligų gydymui, susumavus papildomas išlaidas susidaro apvali suma.“
Per tyrimą žmonių buvo klausiama, kokiomis ligomis susirgti jie bijo labiausiai. Beveik 50 proc. teigė labiausiai bijantys susirgti onkologinėmis ligomis. Apie 10 proc. respondentų teigė, kad jiems baisiausios ligos yra smegenų ir miakardo infarktas, o dar apie 8 proc. apklaustųjų įvardijo išsėtinę sklerozę bei apakimą.
(Papildyta 12 val.)
Higienos instituto, Sveikatos informacijos centro vadovas doc. dr. Romualdas Gurevičius pasakojo, kad infarktu Lietuvoje serga apie 8300 žmonių: „Vien praėjusiais metais šia liga susirgo 1900 asmenų. Bendros išlaidos metams svyruoja nuo 1900 iki 7 tūkst. litų. Vien tik vaistams ir papildams per metus išleidžiama apie 1900-3000 litų.“
Anot R. Gurevičiaus, bėda tame, kad išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje bendru Europos mastu nėra vertinamas palankiai.
„Onkologinėmis ligomis Lietuvoje serga apie 73 tūkst. žmonių. Vien praėjusiais metais susirgo apie 18800 asmenų. Ši liga mirtingumo struktūroje užima antrą vietą. Onkologinių ligų gydymas yra itin brangus.
Europoje praėjusiais metais vėžio gydymui išleista apie 126 mlrd. eurų. Bet čia reikėtų atkreipti dėmesį į didelį kontrastą. Onkologinių ligonių gydymui Lietuvoje vienam žmogui praėjusiais metais buvo skiriama 32 eurai, kai, pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 160 eurų“, - pabrėžė R. Gurevičius.
Vienas tyrimo dalyvis sakė: „Kalbant apie vaikų onkologinių ligų atvejus, standartinis bazinis gydymas pagal protokolus kompensuojamas 100 proc. Tačiau yra visokių išimčių. Vaikų ligos keičiasi, pavyzdžiui, atsiranda navikų, kurie anksčiau buvo būdingi tik suaugusiems. Tokiais atvejais gydytojai patys dažnai koreguoja chemoterapijos gydymo planą, vadinamąjį standartą.
Dažnai gydytojai pataria nusipirkti kokį nors vaistą, reikalingą tai programą. Arba apskritai, redaguodamas programą, gydytojas parenka modernesnį ir geresnį, jo nuomone, vaistą, o ne tą, kuris yra siūlomas pagal planą arba kompensuojamas. Aišku, tėvai perka tuos vaistus arba kreipiasi į labdaros fondus.“
