Statistikos departamento duomenimis, vairuotojo pažymėjimą turi kas antras Lietuvos gyventojas, tad vairavimo kultūra ir etiketas yra itin svarbūs aspektai visiems eismo dalyviams. Atlikus reprezentatyvų Lietuvos vairuotojų įpročių tyrimą paaiškėjo, kad jaunesni vairuotojai yra emocionalesni ir labiau linkę kelyje elgtis rizikingai, o vyresnių vairuotojų įpročiams kelyje emocijos ar kitų vairuotojų elgesys turi gerokai mažiau įtakos.
Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad, priklausomai nuo amžiaus, didžioji dalis vairuotojų erzinančiose situacijose ima viršyti leistiną greitį arba, priešingai, važiuoja lėčiau nei įprastai, o kai kurie apšaukia kitus eismo dalyvius ar naudoja garsinį signalą. Užplūsti emocijų, juo pasinaudoti linkę net trys ketvirtadaliai apklaustųjų, kiek rečiau tokiose situacijose Lietuvos vairuotojai ima plūsti kitus eismo dalyvius.
Vyresni vairuotojai atsparesni emocijų poveikiui
Patyrę nemalonią ar erzinančią situaciją kelyje daugiau nei pusė respondentų viršija leistiną greitį, mosuoja rankomis, šaukia ant kitų vairuotojų ar ima kitaip neapdairiai elgtis kelyje. Dažniausiai taip elgiasi 18–24, 25–34 ir 35–44 metų grupių atstovai. Vyresni vairuotojai nemaloniose situacijose yra ramesni – dauguma 45–54 ir 55–65 metų grupių atstovų apklausoje teigė, kad jų elgesys nesikeičia net ir susierzinus.
Nemaloniose situacijose atsidūrę vyresni vairuotojai elgiasi priešingai – važiuoja lėčiau nei įprastai, o daugiau nei pusė į erzinančias situacijas apskritai nereaguoja. Vos 14 proc. 45–65 metų grupių atstovų apklausoje atsakė, kad tokioje situacijoje gali viršyti greitį, o visų amžiaus grupių nuo 18 iki 44 metų atstovai yra linkę leistiną greitį viršyti bent 1,5–2 kartus dažniau.
Jaunesni vairuotojai prie vairo elgiasi rizikingiau
Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė sako, kad įsiaudrinusių vairuotojų, ypač jaunesnių ar turinčių mažiau vairavimo patirties, elgesys keliuose gali būti nenuspėjamas ir pavojingas ne tik jiems patiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.
„Tyrimo duomenimis, 35–44 metų vairuotojai užklupus emocijoms yra labiausiai linkę viršyti leistiną greitį. Tokią tendenciją matome ir bendrovės statistikoje – būtent šios amžiaus grupės atstovai į eismo įvykius patenka dažniausiai ir sudaro daugiau nei trečdalį visų bendrovėje užfiksuojamų eismo įvykių tiek kalbant apie automobilių privalomojo draudimo, tiek apie kasko žalas.
18–24 ir 25–34 metų grupių vairuotojai dažniau elgiasi neapgalvotai: neapskaičiuoja atstumo iki kliūties ar kitos transporto priemonės, staigiai stabdo, netikėtai persirikiuoja į gretimą eismo juostą dar neįsitikinę, ar ten nėra kitos transporto priemonės. Tokios situacijos gali baigtis eismo įvykiu, kai žala padaroma ne tik automobiliui, bet ir vairuotojui ar net kitiems eismo dalyviams“, – sako transporto žalų grupės vadovė.
Pavojingo vairavimo priežastimi dažnai tampa ne tik patirties stoka, emocijos ar neatsargumas, bet ir noras „pasirodyti“ vežamiems keleiviams. Toks elgesys itin padažnėja atšylant orams, tad „If“ atstovė pabrėžia, kad šiuo metu visiems eismo dalyviams derėtų būti dėmesingesniems ir keliuose elgtis atsakingiau.
Apklausos metu paaiškėjo, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, dvi labiausiai vairuotojus erzinančios situacijos kelyje yra, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė staigiai stabdo arba kiti vairuotojai naudojasi mobiliuoju telefonu – jas įvardijo net 56 proc. respondentų. Trečią vietą užima situacijos, kai vairuotojai neleidžia persirikiuoti į gretimą eismo juostą – tokį nepasitenkinimą išreiškė 51 proc. apklaustųjų.
„Tokių situacijų pasitaiko kasdien ir vienu ar kitu metu jų sukeliame kiekvienas – tai neišvengiama, tačiau svarbiausia yra į jas reaguoti kuo ramiau ir racionaliau, nepulti viršyti leistino greičio ir nepasiduoti emocijoms“, – pataria G. Jasaitė.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 1 006 respondentai.
Statistikos departamento duomenimis, vairuotojo pažymėjimą turi kas antras Lietuvos gyventojas, tad vairavimo kultūra ir etiketas yra itin svarbūs aspektai visiems eismo dalyviams. Atlikus reprezentatyvų Lietuvos vairuotojų įpročių tyrimą paaiškėjo, kad jaunesni vairuotojai yra emocionalesni ir labiau linkę kelyje elgtis rizikingai, o vyresnių vairuotojų įpročiams kelyje emocijos ar kitų vairuotojų elgesys turi gerokai mažiau įtakos.
Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad, priklausomai nuo amžiaus, didžioji dalis vairuotojų erzinančiose situacijose ima viršyti leistiną greitį arba, priešingai, važiuoja lėčiau nei įprastai, o kai kurie apšaukia kitus eismo dalyvius ar naudoja garsinį signalą. Užplūsti emocijų, juo pasinaudoti linkę net trys ketvirtadaliai apklaustųjų, kiek rečiau tokiose situacijose Lietuvos vairuotojai ima plūsti kitus eismo dalyvius.
Vyresni vairuotojai atsparesni emocijų poveikiui
Patyrę nemalonią ar erzinančią situaciją kelyje daugiau nei pusė respondentų viršija leistiną greitį, mosuoja rankomis, šaukia ant kitų vairuotojų ar ima kitaip neapdairiai elgtis kelyje. Dažniausiai taip elgiasi 18–24, 25–34 ir 35–44 metų grupių atstovai. Vyresni vairuotojai nemaloniose situacijose yra ramesni – dauguma 45–54 ir 55–65 metų grupių atstovų apklausoje teigė, kad jų elgesys nesikeičia net ir susierzinus.
Nemaloniose situacijose atsidūrę vyresni vairuotojai elgiasi priešingai – važiuoja lėčiau nei įprastai, o daugiau nei pusė į erzinančias situacijas apskritai nereaguoja. Vos 14 proc. 45–65 metų grupių atstovų apklausoje atsakė, kad tokioje situacijoje gali viršyti greitį, o visų amžiaus grupių nuo 18 iki 44 metų atstovai yra linkę leistiną greitį viršyti bent 1,5–2 kartus dažniau.
Jaunesni vairuotojai prie vairo elgiasi rizikingiau
Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė sako, kad įsiaudrinusių vairuotojų, ypač jaunesnių ar turinčių mažiau vairavimo patirties, elgesys keliuose gali būti nenuspėjamas ir pavojingas ne tik jiems patiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.
„Tyrimo duomenimis, 35–44 metų vairuotojai užklupus emocijoms yra labiausiai linkę viršyti leistiną greitį. Tokią tendenciją matome ir bendrovės statistikoje – būtent šios amžiaus grupės atstovai į eismo įvykius patenka dažniausiai ir sudaro daugiau nei trečdalį visų bendrovėje užfiksuojamų eismo įvykių tiek kalbant apie automobilių privalomojo draudimo, tiek apie kasko žalas.
18–24 ir 25–34 metų grupių vairuotojai dažniau elgiasi neapgalvotai: neapskaičiuoja atstumo iki kliūties ar kitos transporto priemonės, staigiai stabdo, netikėtai persirikiuoja į gretimą eismo juostą dar neįsitikinę, ar ten nėra kitos transporto priemonės. Tokios situacijos gali baigtis eismo įvykiu, kai žala padaroma ne tik automobiliui, bet ir vairuotojui ar net kitiems eismo dalyviams“, – sako transporto žalų grupės vadovė.
Pavojingo vairavimo priežastimi dažnai tampa ne tik patirties stoka, emocijos ar neatsargumas, bet ir noras „pasirodyti“ vežamiems keleiviams. Toks elgesys itin padažnėja atšylant orams, tad „If“ atstovė pabrėžia, kad šiuo metu visiems eismo dalyviams derėtų būti dėmesingesniems ir keliuose elgtis atsakingiau.
Apklausos metu paaiškėjo, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, dvi labiausiai vairuotojus erzinančios situacijos kelyje yra, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė staigiai stabdo arba kiti vairuotojai naudojasi mobiliuoju telefonu – jas įvardijo net 56 proc. respondentų. Trečią vietą užima situacijos, kai vairuotojai neleidžia persirikiuoti į gretimą eismo juostą – tokį nepasitenkinimą išreiškė 51 proc. apklaustųjų.
„Tokių situacijų pasitaiko kasdien ir vienu ar kitu metu jų sukeliame kiekvienas – tai neišvengiama, tačiau svarbiausia yra į jas reaguoti kuo ramiau ir racionaliau, nepulti viršyti leistino greičio ir nepasiduoti emocijoms“, – pataria G. Jasaitė.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 1 006 respondentai.
