Lapkričio 10 dieną slaptų pirkėjų grupė apsipirko 5 skirtinguose prekybos tinkluose, 5 Lietuvos miestuose, kiekviename įsigydama tą patį, 26 dažniausiai vartojamų prekių krepšelį. Tyrimo metu lojalumo kortelėmis nebuvo naudojamasi.
Krepšelyje – ir svaigieji gėrimai
Tyrimui agentūros sudarytame dažniausiai vartojamų prekių sąraše atsidūrė ne tik įprastinės prekės kaip batonas, bulvės grikiai, pienas, varškė, bet ir šviesus alus, degtinė. Tyrimų agentūros „SeeNext“ vykdančiojo direktoriaus Tomo Daukšos teigimu, pirkinių krepšelio sudėtis – per trejus metus nuolatinių tyrimų nusistovėjęs prekių sąrašas.
„Keičiasi nebent kai kurios kategorijos – vieni produktai keičia kitus, tad natūralu, kad tam tikrų pokyčių per tą laikotarpį yra atsiradę“, – sako T. Daukša.
Gėrimų sąraše išryškėja ir didžiausias kainų skirtumas skirtingose prekybos tinklų parduotuvėse. „Rimi“ prekybos tinkle už 1 litrą 5 laipsnių šviesaus alaus sumokėtumėte beveik puse euro (maždaug 45 centais) daugiau nei kituose prekybos tinkluose.
„Skirtumas – subjektyvus. Vieniems šis skirtumas yra didelis, kitiems – nedidelis. <...> Krepšelyje yra tam tikrų prekių, kurios vieniems ar kitiems prekybos tinklams yra nepatogios – jie neturi pigesnės pozicijos“, – kainų skirtumų priežastis skirtingose prekybos vietose komentuoja T. Daukša.
Kaina priklauso nuo miesto?
Nepastoviausiomis kainomis ir didžiausiu skirtumu tarp mažiausios ir didžiausios to paties prekių krepšelio kainos pagal miestą pasižymi „Lidl“ prekybos tinklas, rašoma „SeeNext“ tyrimo ataskaitoje. Skirtumas nei didelis, nei mažas – jei Panevėžyje už tą patį krepšelį sumokėtumėte 28,22 euro, Kaune jį įsigytumėte 10 centų pigiau. Ir nors kainų skirtumas yra, tačiau vykti į kitą miestą su tikslu apsipirkti pigiau greičiausiai neapsimokėtų.
Vis dėlto „Lidl“ išlieka mažiausią kainą už tą patį prekių krepšelį siūlančiu prekybos tinklu – čia už jį sumokėtumėte 1,65 euro mažiau nei tuo tarpu Panevėžio „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėje (atitinkamai 28,17 euro ir 29,82 euro). Tačiau galima atkreipti dėmesį, kad nė vienoje parduotuvėje atliekant tyrimą nebuvo viršyta 30 eurų suma.
Krepšelio vertė sveikatai – abejotina
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad jei į tokį krepšelį reikėtų surinkti ne dažniausiai vartojamus, o sveikos mitybos principus atitinkančius ir sveikatą tausojančius maisto produktus, sąrašas būtų visiškai kitoks.
„Į akis krenta tai, kad jame visai nėra daržovių. Yra tik dviejų rūšių vaisiai. Kasdien reikia suvartoti bent 300 g daržovių ir 200 g vaisių bei uogų, 2-3 kartus per savaitę reiktų valgyti ankštinių daržovių, kasdien – riešutų ir sėklų.
Dažniau reikia rinktis augalinį maistą, kasdien valgyti visagrūdžius produktus. O sulčių reiktų vartoti saikingai, nes jose išlieka daug cukrų, bet labai mažai skaidulinių medžiagų. Beje, į sąrašą sultys yra įtrauktos.
Sąraše nemažai produktų, kuriuose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių – bulvės, ryžiai, batonas, makaronai, koldūnai, cukrus, juodasis šokoladas. Pieno produktai – turintys gana didelį riebalų kiekį (sviestas, riebi grietinė, riebus graikiškas jogurtas, riebus fermentinis sūris). Rekomenduojama rinktis mažiau riebalų turinčius pieno produktus. Gyvūninės kilmės riebalus keisti aliejais (alyvuogių, rapsų ir kitais).
Sąraše nėra žuvies – jos reiktų vartoti 2–3 kartus per savaitę, 300–450 g žuvies ar jos produktų. Turbūt neverta komentuoti apie alkoholio poveikį sveikatai. Alkoholio vartojimas silpnina imuninę sistemą, didina lėtinių neinfekcinių ligų (pvz., vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto) riziką“, – kaip dažniausiai vartojamus produktus reikėtų pakeisti į labiau tausojančius sveikatą komentuoja D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
