Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius Lietuvoje per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius, bet specialistų trūkumas ir toliau išlieka vienu opiausių iššūkių. Planuojama, kad IRT darbuotojų paklausa didės, o per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13,3 tūkst. įvairių IRT specialistų. Trumpuoju laikotarpiu iššūkius galėtų padėti spręsti veiksminga perkvalifikavimo sistema, bet vien jos nepakaks.
„Lietuvos IRT sektorius kasmet vis labiau auga, kartu didindamas ir šioje srityje dirbančių specialistų gretas. Šiuo metu IRT profesijų̨ specialistų skaičius siekia 22,6 tūkst., o su IRT susijusių profesijų specialistų skaičius perkopė 8,7 tūkst. Atliktas tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. Lietuvoje veikiančių IRT sektoriaus įmonių planuoja, jog per artimiausius trejus metus IRT specialistų poreikis jų įmonėse ir toliau didės“, – sako „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.
Verta pažymėti, kad tyrimas aprėpė tik IRT srities įmones, bet IRT specialistai dirba beveik visose verslo atšakose, taip pat viešajame sektoriuje. Specialistų poreikis augs 42 proc.
Kelerius metus IRT specialistų – kurie tampa neatsiejama bet kurio verslo dalimi – skaičiaus augimas šalyje reikšmingai lenkia bendrą samdomų darbuotojų pokytį. 2015-2017 m. IRT specialistų skaičius augo 6,5 proc., kai bendras samdomų darbuotojų skaičius šiuo laikotarpiu augo vidutiniškai 0,6 proc. per metus.
„IRT srities darbuotojų trūkumas jau šiuo metu kelia iššūkį ne tik verslo, bet ir švietimo sektoriui“, – sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
„Per pastaruosius metus pritraukėme ne tik nedidelių žaidimus bei skaitmeninius sprendimus kuriančių įmonių, bet ir globalių žaidėjų – tokių kaip „Nasdaq“ ir „Cognizant“ – kurie ypatingai vertina mūsų specialistų lygį. Jeigu esminių pokyčių nebus imtasi jau dabar, po kelerių metų bus sunku išlaikyti konkurencingumą IRT rinkoje, kurioje Lietuvai kol kas sekėsi puikiai“.
Pasak M. Katino, prognozuojama, kad per kitus trejus metus rinkoje paklausiausi išliks įvairių kvalifikacijų programuotojai. Įmonės planuoja, kad jų poreikis išaugs 69 proc., o iki 2020 m. bus įdarbinama apie 4450 jaunesniųjų, vyresniųjų, vadovaujančių ir kitų programuotojų.
Tyrimas atskleidė, kad tarp vienų paklausiausių profesijų pateko ir projektų vadovo pozicija, kurių iki 2020 m. planuojama pasamdyti apie 600. Taip pat ypač paklausūs bus IRT konsultantai, kurių įmonėms prireiks daugiau nei 1200.
Reikalingiausių profesijų dešimtuke taip pat atsidūrė testuotojai, vartotojo sąsajų kūrėjai, sistemų architektai, informacijos saugumo administratoriai ir informacinių sistemų grafikos dizaineriai.
„Kaip matome iš tyrimo rezultatų, specialistų poreikis nenumaldomai auga, tad jam patenkinti gali neužtekti vien aukštųjų mokyklų pajėgumų. Dalį profesionalų – testuotojų, tinklo administratorių – jau dabar didesniais kiekiais galėtų ruošti profesinės mokyklos. Programavimo įgūdžius kitas sritis baigę specialistai jau dabar ganėtinai greitai įgyja privataus sektoriaus siūlomuose kursuose. Aišku, ruošiantis ketvirtajai pramonės revoliucijai būtina keisti ir požiūris į IRT srities žinias. Artimiausiu metu jos taps būtinos plačiam profesionalų spektrui, nes iš jų bus tikimąsi, kad jie efektyvins procesus pasitelkdami duomenų analizės, automatizacijos bei nesudėtingo programavimo žinias. Šį pokytį jau dabar matome bankuose ir paslaugų centruose, o greitai jis apims dar daugiau sričių“, – tęsia Mantas Katinas.
Kalbant apie privačias iniciatyvas – nuo 2016 m. privačios IRT mokymo įstaigos, įskaitant „Code Academy“ ir „Vilnius Coding School“ paruošė virš 1700 specialistų. Palyginimui, pernai metais IRT bakalauro studijas baigė apie 1100 žmonių.
Studentų daugėja, tačiau nepakankamai
Ir profesinėse, ir aukštosiose mokyklose IRT studijas pasirinkusių skaičius, lyginant 2013 ir 2017 m., reikšmingai augo, tačiau, įvertinus dabartinius ruošiamų IRT specialistų kiekius, tikslas suderinti šių specialistų pasiūlą ir paklausą atrodo sudėtingai pasiekiamas.
Tyrimas atskleidė, kad, nepaisant nuosekliai didėjančio IRT studijų populiarumo ir į jas stojančiųjų skaičiaus, pasirinktas programas baigia tik kiek daugiau nei pusė studentų. Viena iš priežasčių yra tai, kad abiturientai stokoja motyvacijos ir tinkamo pasirengimo IRT studijoms. Susiklosčiusią padėtį pagerintų efektyvesnis profesinis orientavimas mokykloje bei profesinio konsultavimo paslaugos. Pastarosios paslaugos padėtų moksleiviams pasirinkti tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes.
Studijų sustabdymas pirmuosiuose kursuose atsiliepia ir galimybėms įsidarbinti, ir vidutinėms gaunamoms pajamoms. Paaiškėjo, kad iš studijas sustabdžiusių kolegijų studentų IRT specialistų gretas papildo tik 6-11 proc., o jų atlyginimai yra vidutiniškai 30 proc. mažesni nei pabaigusių studijas.
Pirmuose trijuose kursuose universitetines studijas nutraukusių ir vėliau IRT specialistais įsidarbinusių dalis taip pat santykinai žema ir siekia 15 proc.
„Tyrimas atskleidžia, kad ketvirto kurso universitetų studentai jau būna pasiruošę darbo rinkai – net nutraukę studijas paskutiniame kurse, daugiau nei pusė jų įsidarbina IRT sektoriuje. Šių specialistų vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 39 proc. didesnis nei pirmuose kursuose studijų atsisakiusių darbuotojų. Dar geresni rodikliai pastebimi žvelgiant į baigusius IRT srities studijas universitete – net 4 iš 5 baigusių bakalauro ir 3 iš 4 baigusių magistro studijas pradeda dirbti pagal specialybes bei gauna kur kas didesnį atlyginimą nei Lietuvos vidurkis“, – sako P. Vertelka.
Pirmauja vadovai ir programinės įrangos kūrėjai
„Praėjus metams nuo studijų baigimo IRT absolventų pajamos buvo aukščiausios, lyginant su kitų krypčių absolventais. Jau kitais metais po mokslų baigimo IRT sričių specialistai uždirba beveik 1000 eurų siekiantį mėnesinį atlyginimą prieš mokesčius“, – sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas. Tiesa, pastebima ir tai, kad siekiant gauti aukštą atlyginimą, neužtenka tik baigti IRT srities studijas. „Ypač svarbi įgyjamo išsilavinimo kokybė. Pavyzdžiui, ne vienerius metus stebime ypač spartų profesinių mokyklų IRT srities absolventų skaičiaus augimą, tačiau vos kas šeštas absolventas įsidarbino pagal įgytą specialybę, o vidutinės jų mėnesio pajamos siekė 521 eurą prieš mokesčius“, – nurodo G. Jakštas.
Remiantis 2017 m. kovo mėnesio „Sodros“ duomenimis, IRT specialistų vidutinis mėnesio atlyginimas buvo du kartus didesnis nei šalies vidurkis ir siekė 1590 eurų neatskaičius mokesčių. Aukščiausiomis vidutinėmis pajamomis sektoriuje gali pasigirti IRT paslaugų srities vadovai. Per mėnesį neatskaičius mokesčių jie uždirba 2100 eurų. Nuo jų šiek tiek atsilieka ir programinės įrangos kūrėjai, kurių vidutinės mėnesio pajamos prieš mokesčius siekia 2000 eurų.
Toliau rikiuojasi sistemų analitikai su vidutinėmis 1940 eurų pajamomis prieš mokesčius, taikomųjų programų kūrėjų vidurkis neatskaičius mokesčių siekia 1770 eurų per mėnesį. Tarp IRT profesijų yra ir tokių, kuriose atlyginimas yra netgi žemesnis nei šalies vidurkis. Apie 750 eurų vidutines mėnesio pajamas gavo transliavimo, garso bei vaizdo sistemų technikai bei elektros įrangos mechanikai/taisytojai. Kiek mažesnės vidutinės pajamos, apie 700 eurų per mėnesį, atiteko saityno technikams.
Perkvalifikavimas ir studijų gerinimas
Tyrime siūloma, kad, siekiant didesnio IRT specialistų pasiūlos ir paklausos suderinamumo, reikėtų ieškoti ir trumpojo, ir ilgojo laikotarpio sprendimų.
Šiuo metu problemą galėtų padėti spręsti veiksminga perkvalifikavimo sistema. Organizacijos taip pat siūlo sudominti bei įgalinti moteris siekti karjeros IRT sektoriuje bei skirti didesnes pastangas pritraukiant aktualios kvalifikacijos specialistus iš užsienio.
Ilgesniu laikotarpiu reikėtų stengtis išnaudoti profesinio mokymo sektoriaus galimybes užtikrinant, kad profesinių mokyklų siūlomos IRT programos ne tik pritrauktų gerai pasirengusius ir motyvuotus moksleivius, bet ir suteiktų darbdaviams reikalingas kompetencijas.
IRT specialistų pasiūlos, jų padėties darbo rinkoje bei sektoriaus įmonių žmogiškųjų išteklių poreikio tyrimą inicijavo ir atliko IRT bendrovių asociacija „Infobalt“, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Tyrime dalyvavo 159 Lietuvos IRT sektoriaus įmonės, kuriose dirba beveik 7000 darbuotojų, iš kurių apie 70 proc. yra IRT srities specialistai. Tyrimo rėmėjai: „Google“, „Ruptela“, „Oracle“, „Baltic Amadeus“.
