Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, dėl padidėjusių išlaidų Europoje pasaulio karinės išlaidos buvo rekordinės aštuntus metus iš eilės ir sudarė 2,24 trilijono JAV dolerių (apie 2,04 trilijono eurų) – 2,2 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai lemia karas Ukrainoje, dėl kurio didėja Europos biudžeto išlaidos, taip pat neišspręsta ir didėjanti įtampa Rytų Azijoje tarp JAV ir Kinijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš tyrimo autorių Nanas Tianas.
2022-aisiais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europa savo kariuomenėms išleido 13 proc. daugiau nei per ankstesnius vienus metus.
Skaičius pateikiamas neatsižvelgiant į staigų infliacijos šuolį ir tai reiškia, kad faktinės išlaidos buvo dar didesnės, teigia analitinis centras.
Tai didžiausias padidėjimas per daugiau nei 30 metų ir, vertinant pagal nekintamąsias kainas JAV doleriais, grįžimas į 1989 metų, kai griuvo Berlyno siena, išlaidų lygį.
„Europoje jis yra didžiausias iš esmės nuo Šaltojo karo pabaigos“, – sakė N. Tianas.
Vien Ukraina padidino savo išlaidas septynis kartus – iki 44 mlrd. dolerių (apie 40 mlrd. eurų), arba trečdalio savo BVP. Be to, SIPRI pažymėjo, kad šalis kaip pagalbą gavo milijardų dolerių vertės ginklų iš užsienio.
Tuo pat metu Rusijos išlaidos pernai padidėjo 9,2 proc., rodo tyrimas.
„Nepriklausomai nuo to, ar pašalinsite šias dvi kariaujančias šalis, Europos išlaidos vis tiek gerokai išaugo“, – sakė N. Tianas.
Išlaidos Europoje, kurios 2022 metais siekė 480 mlrd. JAV dolerių (437 mlrd. eurų), per pastarąjį dešimtmetį jau padidėjo trečdaliu. Tikimasi, kad ateinantį dešimtmetį ši tendencija išliks ir stiprės.
N. Tianas teigė, kad žemyne kelerius metus išlaidų didėjimas gali būti panašus kaip 2022-aisiais.
XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje smarkiai sumažėjusios pasaulinės karinės išlaidos nuo XXI amžiaus 1-ojo dešimtmečio vėl auga.
Iš pradžių šį pakilimą lėmė didžiulės Kinijos investicijos į kariuomenę, o vėliau atsinaujino įtampa su Rusija, 2014 metais aneksavusia Ukrainos Krymą.
Pusė visų karinių išlaidų – JAV ir Kinijoje
Vien JAV teko 39 proc. visų pasaulio karinių išlaidų. Kartu su Kinija, kuri užėmė antrąją vietą (13 proc.), šios dvi šalys patyrė daugiau nei pusę visų pasaulio karinių išlaidų.
Toliau esančios šalys gerokai atsiliko: Rusijos išlaidos sudarė 3,9 proc. pasaulio išlaidų, Indijos – 3,6 proc., Saudo Arabijos – 3,3 procento.
„Kinija vis daugiau investuoja į savo karines jūrų pajėgas, taip siekdama išplėsti savo įtaką, žinoma, iki Taivano, o tada – toliau nei Pietų Kinijos jūra“, – sakė N. Tianas.
Japonija, Indonezija, Malaizija, Vietnamas ir Australija taip pat laikosi šios tendencijos.
Didžioji Britanija yra daugiausiai išleidžianti šalis Europoje. Pasaulyje ji užima šeštą vietą, jos išlaidos sudaro 3,1 proc. visų pasaulio išlaidų. Nuo Britanijos atsilieka Vokietija (2,5 proc.) ir Prancūzija (2,4 procento).
Didžioji Britanija, antra didžiausia po Jungtinių Valstijų paramos teikėja Ukrainai, ne tik skiria daugiau lėšų nei Prancūzija ir Vokietija, bet ir teikia daugiau karinės pagalbos, sakė N. Tianas.
Tokios šalys kaip Lenkija, Nyderlandai ir Švedija yra tarp Europos šalių, pastarąjį dešimtmetį labiausiai padidinusių savo karines investicijas.
Moderni ir brangi ginkluotė taip pat lemia kai kurių išlaidų didėjimą. Pavyzdžiui, Suomija pernai įsigijo 64 JAV naikintuvus F-35.
