Naudodama neandertaliečių (Homo neanderthalensis) – išnykusios žmonių rūšies – ir Heidelbergo žmogaus (Homo heidelbergensis), kuris laikomas bendru mūsų ir neandertaliečių protėviu, trimačius kaukolių modelius, tarptautinė mokslininkų komanda išaiškino labai skirtingas su kvėpavimu susijusias adaptacijas.
Kompiuterizuota dinamika parodė, kad neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) veido sandara „orą kondicionuoja efektyviau“ nei H. heidelbergensis veidas. Tai rodytų, jog neandertaliečiai ir žmonės „evoliucionavo, kad geriau atlaikytų šaltą ir/ar sausą klimatą“, žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ rašo mokslininkai.
Neandertaliečiai taip pat galėjo pro savo nosis įtraukti ir išstumti „reikšmingai daugiau“ oro nei H. heidelbergensis ar dabartiniai žmonės. Galbūt tai atspindi didesnį neandertaliečių energijos poreikį, susijusį su kresnu sudėjimu ir medžiotojų gyvenimo būdu.
Manoma, jog neandertaliečiams reikėdavo iki 4 480 kalorijų per dieną, kad jie išgyventų Europos žiemas. Dabartiniams vyrams rekomenduojama 2,5 tūkst. kalorijų per dieną.
Dėl didelio suvartojamų kalorijų kiekio reikia daugiau deguonies angliavandeniams, riebalams ir baltymams ląstelėse sudeginti, kad išsiskirtų energija.
Giliai įkvėpkite
Mokslininkai ilgai diskutavo, kokie veiksniai lėmė neandertaliečių veido pavidalą su didele, plačia nosimi ir atsikišusiu viršutiniu žandikauliu.
Viena teorija teigė, kad taip jie galėjo stipriau kąsti.
Tačiau trečiadienį paskelbtas tyrimas to nerodo. Kompiuteriniai modeliai pademonstravo, kad neandertaliečiai, palyginti su žmonėmis, „nebuvo ypač stiprūs kandžiotojai“.
Tačiau neandertaliečiai tikrai pranoko mus sugebėjimu įkvėpti ir iškvėpti pro nosį daug oro. Tai rodo „daug energijos eikvojantį gyvenimo būdą“.
Mokslininkų grupė daro išvadą, kad „savitą neandertaliečių veido morfologiją bent iš dalies nulėmė prisitaikymas prie šalčio“. Tai pasireiškė ir šalto, sauso oro kondicionavimu, ir didesniu absorbuojamo deguonies kiekiu.
Neandertaliečiai Europoje, centrinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose atsirado prieš maždaug 200 tūkst. metų. Jie išnyko maždaug prieš 30 tūkst. metų. Tai sutapo su dabartinių žmonių atkeliavimu iš Afrikos.
Abi šios grupės trumpą periodą gyveno tose pačiose vietose ir kryžminosi. Teigiama, kad dabar ne afrikiečių rasės žmonės turi maždaug 1,5–2,1 proc. neandertaliečių DNR.
Ilgą laiką neandertaliečiai buvo vaizduojami kaip nelabai protingi, brutalūs žmonės, bet po pastarųjų metų tyrimų ėmė formuotis rafinuotų būtybių, kurios kūrė meną, rūpinosi vyresniaisiais, laidojo mirusiuosius ir net galėjo būti pirmieji juvelyrai, vaizdas. Vis dėl to tuo pačiu metu jie tikriausiai buvo nesvetimas kanibalizmas.
