Daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet kvies į daugiau kaip 250 nemokamų renginių, vyksiančių jau šį penktadienį, rugsėjo 26 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.
Renginio organizatoriai pakalbino tuos „Tyrėjų nakties“ dalyvius, kurie geba bananu įkalti vinį, sudaužyti rožę, parodyti šviečiantį agurką bei pademonstruoti įspūdingą dūmų užsklandą, kurios gali pavydėti didžiausius šou organizuojantys magai.
Tradiciškai „Tyrėjų naktyje“ itin daug dėmesio, emocijų ir įspūdžių sulaukiantys fizikai Pijus Vaškevičius ir Laurynas Dagys artėjant renginiui dalinasi savo apmąstymais apie fiziką, daug smalsių akių pritraukiančius eksperimentus ir publiką, su kuria susitikti jie visada ateina paruošę stebuklų (juos, aišku, visada yra pasiruošę pagrįsti moksliškai).
Kasmet „Tyrėjų naktyje“ sulaukiate didžiulio būrio žmonių, kuriuos patraukia jūsų rodomi eksperimentai. Kaip jaučiatės kaskart bendraudami su auditorija?
Pijus: Kaskart rodydamas fizikinius bandymus matau smalsumą ir laimę stebėtojų akyse. Mūsų šou turi labai didelį grįžtamąjį ryšį – vaikai šokinėja ir krykštauja, suaugėliai nori sužinoti daugiau, smalsauja ir bando racionalizuoti tai, ką mato.
Laurynas: Išties, visos auditorijos yra skirtingos ir savaip prie jų reikia prisitaikyti. Mane labiausiai skatina, kai matau auditorijos supratimo džiaugsmą, kai pamato kažką netikėto ir trokšta sužinoti priežastį. Taip pat džiugu, kai, regis, šalta auditorija ima ir su tavimi bendrauja. Manau daugiausia emocijų ir sukelia šis betarpiškas mūsų ir auditorijos ryšys.
Pijus: Šypsotis dar priverčia po šou girdimi plojimai ir komentarai: „O, geras!“, „Šito dar nemačiau!“, „Kaip jiems tai pavyksta?“ bei nesibaigianti klausimų lavina. Visa tai sukelia labai pozityvius jausmus. Ir man, kaip vedėjui, norisi džiaugtis kartu su jais. Tad kaskart – jeigu mane kviečia, tai ir važiuoju demonstruoti eksperimentų (juokiasi).
Jūsų eksperimentų arsenalas yra įspūdingas – nuo vinių lydymo iki jų kalimo į lentą bananu, nuo rožės žiedo, subyrančio į šipulius iki savaime prisipučiančių balionų. Kaip gimsta šios idėjos?
Laurynas: Jos kyla kartais ir spontaniškai – tikriausiai, „atklysta“ iš pasąmonės (šypsosi). Vis dėlto, daugiausia, manau, atsiranda iš didžiulio smalsumo arba noro ištyrinėti daugiau. Pirma, manau, jos gimsta neformalioje aplinkoje, kai žmonės paprastai kalbasi ir gali išsakyti, atrodytų, keistas ir iš pirmo žvilgsnio kartais net kvailokas mintis.
Pijus: Daugybė eksperimentų yra nesunkiai randami „Google“ ar „YouTube“ arba atrandami demonstruojant juos paskaitų metu. Tačiau, skirtingai nuo daugelio prie kompiuterių ekranų sėdinčių smalsuolių, mes žinome, kur gauti reikiamų medžiagų ir turime kokybiškus demonstracinius prietaisus šiems eksperimentams atlikti. Įdomiausia, kai esamus eksperimentus vardan smagumo ar originalumo tenka modifikuoti šou metu arba esant konkrečiam prašymui.
Kas labiausiai nudžiugina ir nustebina žiūrovus jūsų pasirodymų metu? Gal jaučiate, kuris pasirodymas būna laukiamiausias?
Laurynas: Visada savo pasirodymus pagyviname lengvu humoru, todėl neretai publika pratrūksta juoku. Dažniausiai visi žiūrovai laukia paskutinių pagal programą – skysto azoto eksperimentų, jie ypač traukia vaikus. Šių bandymų metu būna daug dūmų, šaldytų sausainių ir, kas labiausiai traukia jauną auditoriją, leidžiame saugiai paeksperimentuoti su šiuo fizikų skysčiu. Dar nemažai žiūrovų nustemba pamatę šviečiantį agurką, juk sutikite, neįprasta, kad toks keistas dalykas gali šviesti. Kiekviename pasirodyme būna ir nuotaikingesnių nutikimų ar netikėtumų, tačiau tai tik dar labiau paskatina atradimų džiaugsmą.
Na gerai, nostalgiškus prisiminimus atidėkime šiek tiek į šalį ir pakalbėkime apie Jūsų demonstruojamų eksperimentų priešistorę. Kodėl būtent fizika, kas joje patraukė jus?
Pijus: Kai buvau vaikas, labai mėgdavau dokumentiką. Kiek save prisimenu, visuomet siekiau žinoti daugiau nei kiti. Žiūrėdamas „populiaraus mokslo“ dokumentinius filmus ar laidas išgirdau daug įdomių faktų bei supratau, jog fizika yra būtent tas mokslas, kuris siekia atsakyti į fundamentaliausius klausimus gyvenime (susimąsto). Viskas skambėjo taip paslaptingai ir netgi magiškai, visi tie keisti kvantiniai efektai arba visatą apsprendžiantys astrofizikos virsmai. Tad nusprendžiau nepabūgti šio sudėtingo mokslo ir skirti jam daugiausiai dėmesio.
Laurynas: Mane gamtos mokslai traukė jau nuo mažens, be to, labai natūraliai sekėsi juos perprasti ir įsisavinti. Dėl to studijuoti norėjau ten, kur gaučiau jų visumą. Vis dėl to, būtent fiziką pasirinkau tik likus pusmečiui iki stojimo. Joje mane patraukė tas paprastas norėjimas žinoti kaip viskas veikia, o jau studijuodamas pradėjau jausti tą mus supančių dalykų visumą, nes daug dalykų tapo lengvai paaiškinami. Tiesa, akivaizdu, kad visko niekada ir nežinosiu, bet pasistengti galima.
Kokių saugių eksperimentų galėtumėte pasiūlyti norintiems papramogauti artimųjų rate ar nustebinti draugus Tyrėjų nakčiai jau pasibaigus?
Laurynas: Pirmas į galvą atėjęs eksperimentas, tai peršaldyti gazuotą gėrimą, kuris išpylus akimirksniu sušąla į šerbetą. Tereikia kelias valandas stipriai suplaktą buteliuką su gazuotu gėrimu palaikyti šaldiklyje, paskui atsargiai atsukus iš lėto išpilti jau šerbetu tapusį gėrimą į dubenį. Antras, kurį galite išbandyti mokykloje ir namie – tai ant lapo pieštuku nusipiešti „riebias linijas“ ir pabandyti sujungti paprastą elektros grandinę – grafitas yra laidus elektrai ir elektros grandinė veiks.
Kokiais eksperimentais ketinate nustebinti šioje Tyrėjų naktyje?
Pijus: Šioje Tyrėjų naktyje fizikos bandymus demonstruosime ypatingoje erdvėje – legendiniame ir paslaptingą atmosferą turinčiame kultūros bare „Kablys“. Šiame šou bus demonstruojami patys įdomiausi fizikos bandymai, išradingiausi pačių studentų rankomis sukonstruoti elektriniai prietaisai – „Jokūbo kopėčios“, kuriomis „lipa“ plazma, elektromagnetinis skardinių traiškytuvas, ypatingas vinių „lydytuvas“ ir daug kitų. Čia patys žiūrovai galės išbandyti kasdienybėje veikiančius fizikos dėsnius. Galiausiai, abejingų tikrai nepaliks mėgstamiausiu fizikų skysčiu vadinamas skystas azotas.
