Portalą tv3.lt pasiekė informacija, kad praėjusią savaitę susirgusi paramedikė galėjo išplatinti užkratą, o ligoninė esą darbuotojus palikusi likimo valiai – išsitirti ir pasiskiepyti turi patys.
Karščiuodama buvo darbo vietoje
Šaltinių duomenimis, tymais susirgusi paramedikė dar prieš ją paguldant į ligoninę jautė simptomus ir karščiuodama buvo darbo vietoje, turėjo ne vieną kontaktą su aplinkiniais.
„Darbuotojai išsigandę, viena slaugytoja ir paramedikas pabertas, bet vadovybė sakė, kad patys turi tirtis ir skiepytis. Prieš kelis metus, kai padaugėjo tymų atvejų, visi darbuotojai buvo ištirti ir neturėję antikūnų nemokamai paskiepyti, buvo pasirūpinta darbuotojais. Dabar jie visiškai palikti likimo valiai.
Įsivaizduokite, penktadienį ryte į ligoninę paguldo darbuotoją su tokia infekcija, kai dar dieną galima kažką suorganizuoti, tyrimus (juos ligoninės laboratorijoje galima visokius padaryti), neatlieka nei tyrimų, nepaiso jokio inkubacinio periodo, jokios apskaitos, nes turi surašyti, kas su kuo kontaktavo, kokie pacientai, niekas nėra atlikta, tai yra visiškas balaganas“, – tvirtino buvusi ilgametė ligoninės darbuotoja.
Jau išleido gydytis į namus
KUL l.e.p. Infekcijų kontrolės tarnybos vadovė Raminta Mitkuvienė patvirtino, kad lapkričio 8 dieną ligoninėje buvo nustatytas tymų atvejis ligoninės darbuotojui, kuris buvo hospitalizuotas Infekcinių ligų klinikoje.
„Šiandien, lapkričio 11 d. pacientas išleistas gydytis ambulatoriškai. Kol kas daugiau darbuotojų, kurie jaustų tymams būdingus simptomus ar turėtų nedarbingumą dėl susirgimo tymais, nėra, tačiau situacija ir toliau atidžiai stebima“, – nurodė ji.
Taip pat ji R. Mitkuvienė patikino, kad gavusi informaciją apie nustatytą ligos atvejį ligoninė operatyviai reagavo į šią situaciją: nedelsiant buvo informuoti darbuotojai, turėję kontaktą su susirgusiu asmeniu, jiems pateiktos profilaktikos rekomendacijos, buvo atlikta patalpų dezinfekcija, apie nustatytą ligos atvejį informacija pateikta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
„Buvo imtasi Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomenduojamų tymų profilaktikos priemonių. Darbuotojams rekomenduotas skiepijimas kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, sąlytį turėjusiems asmenims nurodyta stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto, ir pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams, kurie būdingi tymams, nedelsiant kreiptis į KUL Infekcinių ir odos ligų kliniką arba savo šeimos gydytoją“, – komentavo KUL atstovė.
Ji pridūrė, kad šiais metais Klaipėdos universiteto ligoninėje buvo hospitalizuoti 5 pacientai, kuriems nustatyti tymai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per 9 šių metų mėnesius registruota 26 tymų atvejai, 8 iš jų buvo vaikai, o likę – suaugusieji.
Itin užkrečiama infekcija
Primenama, kad didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, vaikams, nėščiosioms ir imunosupresiniams asmenims.
„Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat patenka į didesnės rizikos užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis kategoriją“, – pabrėžė R. Mitkuvienė.
Tymai – užkrečiama virusinė liga, kuri gali būti kontroliuojama vakcinomis. Portalas tv3.lt primena, kad medikai dėl kritusių skiepijimo apimčių jau kuris laikas stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos.
Specialistai pažymi, kad būtina pasirūpinti ne tik vaikų skiepijimu, bet ir revakcinacija suaugus. Kaip portalui tv3.lt yra aiškinusi NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė, nuo tymų galima pasiskiepyti jau suaugus, tačiau to daryti kas 10 metų, kaip, pavyzdžiui, stabligės ar difterijos atveju, nebūtina.
„Kadangi tai yra ne bakterinė, o virusinė infekcija (kaip ir vėjaraupiai, raudonukė), ja persirgus arba pasiskiepijus du kartus gyvenime (pagal profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų vaikai), persiskiepyti gyvenimo eigoje nereikia.
Suaugusiems galioja tas pats – jei jie sirgo, skiepytis nereikia. Jei jie neatsimena, paprastai taip būna, sirgo jie ar skiepyti, paprastai pasiskiepyti vieną kartą tikrai galima – nepakenks. Tačiau toks skiepas yra mokamas“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Be to, ji priminė, kad jei asmuo turėjo artimą kontaktą (darbe, šeimoje) su dabar tymais sergančiu asmeniu, jis gali būti nemokamai skiepijamas kaip turėjęs sąlytį su tymais sergančiu asmeniu. Tą reikėtų padaryti per 3 paras po kontakto.
