Šiandien į Lietuvą atvyksta Turkijos užsienio reikalų ministras Ali Babacanas, mielai sutikęs atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus apie savo vizito tikslą bei Lietuvos ir Turkijos santykius.
- Kasmet tūkstančiai lietuvių apsilanko Turkijos Respublikoje. Mūsų tautiečiai ten gyvena, perka nekilnojamąjį turtą, todėl Turkija mums darosi vis artimesnė. Mes neseniai įstojome į Europos Sąjungą (ES), tai padaryti tikisi ir Turkija. Praėjusių metų spalio 11-ąją kalbėdamas Bosforo konferencijoje Stambule jūs pasakėte: "Iš kurios perspektyvos bežiūrėtumėte, Turkija prieš 6 metus ir Turkija dabar yra dvi visiškai skirtingos valstybės. Gal galėtumėte trumpai pasakyti, kuo per tuos metus pasikeitė Turkija?
- Galiu nuoširdžiai patvirtinti, kad Turkija 2002 metų pabaigoje ir Turkija 2009 metų pradžioje iš tiesų yra visiškai skirtingos valstybės. Dabar Turkija veda derybas su ES. Dabar Turkijos ekonomika yra šešta Europoje ir 17-a pasaulyje. Turkija priklauso pasaulio Didžiajam dvidešimtukui ir yra visiškai integruota į pasaulio ekonomiką. Be to, mūsų šalis kasmet nuo 2002-ųjų per metus sugeba pritraukti vidutiniškai 1 mlrd. dolerių užsienio investicijų. Per tą laiką mūsų šalyje metinė infliacija nuo 60 proc. sumažėjo iki vienu skaičiumi apibudinamo skaitmens. Turkija yra labai sparčiai besivystanti valstybė ir tai atsispindi kasdieniame žmonių gyvenime. Be to, Turkija vaidina vis svarbesnį vaidmenį tiek regiono, tiek globalioje politikoje.
Mūsų šalis keičiasi kone kasdien dėl to, kad mes ėmėmės reformų. Pastaruosius 6-7 metus Turkija keitėsi ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, kalbu ir apie fundamentines teises bei laisves. Šiandien galima drąsiai tvirtinti, kad dabartinė Turkija yra daug demokratiškesnė nei buvo 2002 metais.
Pateikdamas keletą pavyzdžių apie pastarųjų metų permainas mūsų šalyje noriu priminti, kad mes ėmėmės ir reformų, susijusių su religijos laisve, žodžio laisve, lyčių lygybe, o taip pat stengiamės sušvelninti padėtį Pietryčių Anatolijoje (Kurdistane - red.). Dar daugiau - 2003 metais mes panaikinome mirties bausmę. Galimybė laisvai reikšti mintis dabar nepaprastai išsiplėtė, nes mes turime daugiau kaip 400 televizijos kanalų ir 1100 radijo stočių, per kuriuos skelbiami įvairiausi požiūriai. Mes pataisėme net trečdalį mūsų Konstitucijos, mes turime naujus Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus. Kai kas visas tas permainas net vadina "tyliąją revoliucija".
Reformos mūsų šalyje nesustojo ir permainos tebevyksta. Viena paskutiniųjų sausio mėnesį padaryta valstybinėje televizijoje ir radijuje, kur pradėta transliuoti programas kurdų kalba 24 valandas per parą. Ar kas prieš šešis metus galėjo pagalvoti, kad tai taps įmanoma.
Siekdami įsilieti į ES teisinę sistemą 2008 metų gruodžio 31 dieną mes paskelbėme savo Nacionalinę programą. Joje numatytos svarbiausios reformos, kurias turime padaryti per artimiausius 3-4 metus. Be to, mes sugrąžinome pilietybę savo garsiajam poetui Nazimui Hikmetui. Tai buvo svarbus žingsnis siekiant susitaikyti su praeitimi ir kartu bandymas ištaisyti praeities klaidas. Vasario 5 dieną mūsų vyriausybei parlamente pavyko prastumti Kioto protokolą, kas rodo mūsų pasiryžimą prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo.
Visos šios svarbios reformos labai pakeitė Turkiją. Šiandien galime sakyti, kad dar po šešių metų Turkija bus visiškai kitokia nei yra dabar. Ateityje Turkija su savo jaunais ir veikliais gyventojais bei reformomis, kurias pasiryžusi įgyvendinti vyriausybė, greičiausiai taps dar labiau klestinčia valstybe, o tai jai leis dar svariau prisidėti prie taikos, saugumo ir stabilumo regione užtikrinimo.
Dar neseniai lietuviai taip pat turėjo daug ką pakeisti savo šalyje, todėl jie pajėgs suprasti, kokie sudėtingi gali būti šios transformacijos procesai ir kokių gerų rezultatų jais galima pasiekti.
- Kiek žinau, Turkija jau atvertė 10 derybinių skyrių dėl stojimo į ES. Kurie skyriai iš 32 gali būti atidėti vėlesniam laikui?
- Derybos vyksta dėl 10 skyrių, keturiems iš jų buvo nustatyti išankstiniai kriterijai. Didžiulis darbas, kurį padarėme, rodo, kad Turkija yra pasirengusi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pagarbiai žiūri į patį derybų procesą. Mūsų Nacionalinė programa, kurią priėmėme, kad suderintume savo teisinę bazę su ES teisine baze, anksčiau ar vėliau atves mus prie derybų pradžios. Programoje pažymėta, kad mes nenorėtume atidėti derybų nei dėl vieno skyriaus. Sieksime, kad numatytu laiku prasidėtų derybos vis dėl naujų skyrių ir visas procesas judėtų į priekį. Norėtume, kad kuo daugiau skyrių būtų atversta šiais metais, kai ES pirmininkaus Čekija ir Švedija. Tačiau šiame kelyje iškils kliūčių, nes kai kuriuos skyrius tikrai bus nelengva priderinti prie ES teisinės bazės. Tačiau mes pasiryžę tęsti darbą pašalindami visas politines kliūtis, kad derybos kuo greičiau prasidėtų.
- Islamo ekstremizmas - vienas didžiausių dabarties iššūkių. Lietuvių kariai kovoja su teroristais Afganistane ir Irake. Mums pasisekė, kad mūsų šalis yra toli nuo mūšių laukų. Kaip Turkijai, kurioje gyvena apie 70 mln. musulmonų, sekasi tvarkytis su šia augančia grėsme?
- Pirma, norėčiau padėkoti lietuvių kariams už jų įnašą užtikrinant stabilumą Afganistane ir Irake. Lietuvių indėlis į kolektyvinį saugumą labai vertinamas. Turkija taip pat vaidina konstruktyvų vaidmenį Irake ir Afganistane. Ji kaip Irako kaimynė gerbia jo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat stengiasi, kad Irake įsiviešpatautų stabilumas ir imtų kurtis demokratija. Afganistane Turkija be taikos palaikymo misijos prisideda ir prie šios šalies atstatymo.
Antra, jokiu būdu negalima terorizmo ir ekstremizmo tapatinti su kokiu nors regionu ar kultūra. Skiriamoji linija eina ne tarp religijų ir kultūrų, o tarp demokratijos, modernėjimo ir reformų iš vienos pusės ir radikalizmo iš kitos.
Paprastai radikalumas randasi iš tikro ar įsivaizduojamo priešiškumo, diskriminacijos ir netolerancijos. Tai nenauja. Kad Vakarų šalyse egzistuoja islamofobija ir netolerancija lėmė istorinės, kultūrinės, religinės ir psichologinės priežastys. Tačiau po rugsėjo 11-osios šis reiškinys įgavo naujų, nerimą keliančių tendencijų, sustiprėjo priešiškumas musulmonams ir polinkis į jų diskriminavimą. Radikalios grupės eksploatuoja tarptautinį konfliktą Irake ir Afganistane. Tačiau klaidinga sieti terorizmą su religija ir ypač su islamu, nes tai tik pasitarnauja teroristams.
Turkija - pasaulietinė demokratiška valstybė, kurioje daugumą gyventojų sudaro musulmonai. Tai taip pat šalis ištisus dešimtmečius kovojanti su terorizmu. Mes žinome, kad terorizmas neturi nieko bendra su religija. Vienintelė žmonių grupė, kurią galima sieti su teroristais, tai - kriminaliniai nusikaltėliai.
- „Baltijos šalys ir Rytų Europa - regionas, sustiprinęs ES taip, kad ji galėjo tapti tikru pasaulinės reikšmės žaidėju“, sakėte 2008 metų gruodžio 16 dieną kalbėdamas Turkijoje dirbantiems ambasadoriams ir žiniasklaidai. Kokius klausimus ketinate aptarti su Lietuvos pareigūnais per antrąjį jūsų vizitą Vilniuje?
- Mano vizito tikslas - stiprinti abipusius santykius ir mūsų ryšius ateityje. Galime pasidžiaugti, kad mūsų santykiai vystosi ramiai ir nuosekliai. Vis dėlto turime aptarti, kaip dar labiau galima sustiprinti mūsų bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, turizmo ir kultūros srityse. Taip pat norėčiau išdėstyti Turkijos poziciją jau vykstančiose derybose dėl Kipro suvienijimo ir kaip tai atsiliepia mūsų būsimai narystei ES.
Noriu informuoti Lietuvos Vyriausybę, kad mes siekiame normalizuoti santykius su Armėnija ir ėmėmės konkrečių žingsnių santykiams su kaimynais pagerinti. Manau, tai svarbu, nes prieš kelis metus Seimas priėmė neteisingą rezoliuciją Armėnijos klausimu. Su savo kolega Vygaudu Ušacku tikiuosi aptarti regionines ir pasaulines problemas, aktualias abiem mūsų šalims. Kalbėsime ir apie padėtį Artimuosiuose Rytuose, ir apie Turkijos pastangas mažinti įtampą ir siekti taikos šiame regione.
Irakas, Afganistanas, Kaukazas, Vidurinė Azija ir santykiai su Rusijos Federacija - dar kelios temos, kurias aptarsime. Geri santykiai su Rusija svarbūs mums abiem. Noriu susipažinti su Lietuvos patyrimu šioje srityje.
Kitas svarbus klausimas - energetika, nes Turkija ketina vaidinti lemiamą vaidmenį šioje srityje. Stengiamės, kad Kaspijos ir Vidurio Azijos dujos bei nafta per Turkiją pasiektų Vidurio Europą. Manau, paliesime ir santykius su NATO, kalbėsime apie šios organizacijos ateitį.
Kaip žinote, 2009-2010 metais Turkija yra Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė. Mėginsiu išsiaiškinti, kaip Turkija ir Lietuva gali glaudžiau koordinuoti savo pastangas ir dalytis patyrimu, kad būtų galima užtikrinti taiką ir saugumą tarptautiniu mastu.
Pagaliau, noriu Turkijos žmonių ir vyriausybės vardu pasveikinti ir perduoti nuoširdžiausius linkėjimus lietuviams, šiemet minintiems savo valstybės 1000-metį ir pasidžiaugti, kad Vilnius tapo Europos kultūros sostine. Kartu nepraleisiu progos pakviesti mūsų draugus lietuvius kitais metais atvykti į Stambulą, kai mūsų istorinis miestas taip pat taps viena iš Europos kultūros sostinių.
Osvaldas Aleksa
