Laidoje „Sveikas rytojus“ Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė pasakojo, jog išvengti šių pavojingų medžiagų, galinčių paveikti sveikatai, arba sumažinti jų kiekį galima tik atsakingai renkantis daiktus, priemones ir aplinką, kurioje būname.
„Net nepagalvojame, kad kasdien galime patirti net kelių šimtų pavojingų medžiagų poveikį. Cheminės medžiagos gali būti buitinėje chemijoje, naudojamoje kosmetikoje, taip pat neturėtume pamiršti, kad tai gali būti ir rūbuose, kurie yra apdirbami tam tikromis cheminėmis medžiagomis.
Kenksmingų medžiagų galime rasti įvairiuose gaminiuose: grindinių dangoje, tapetuose, lubų dangoje, daiktuose, kuriuos naudojame kasdieną. Daiktui dėvintis cheminės medžiagos neužsilaiko, jos patenka į dulkes, kurias mes vėliau įkvepiame“, – dėstė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.
Maždaug prieš dešimtmetį pradėta kalbėti apie vadinamąjį pavojingų cheminių medžiagų sudėtinį kokteilį ir jo poveikį, kuris, kaip įtariama, gali daryti didžiausią neigiamą poveikį sveikatai.
„Mes turime labai mažai duomenų apie cheminių medžiagų kokteilio poveikį. Ftalatai gali pakliūti iš kokio nors guminio gaminio, formaldehido likučiai – iš rūbų, perflorinti junginiai – iš kepimo įrangos, o polivinilchloridas gali sklisti iš tapetų. Tai yra visa eilė endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurių kokteilis gali daryti poveikį sveikatai“, – kalbėjo Baltijos aplinkos forumo ekspertė.
Tylieji žudikai
Anot ekspertės, cheminės medžiagos yra tarsi tylieji žudikai. Daugelis tų medžiagų yra nematomos, akumuliuojasi mūsų organizme, žingsnis po žingsnio kaupiasi ir žmogus negali žinoti, kada ir kokiu būdu įvykęs pakitimas gali iššaukti ligą ar alergiją.
Nustatyta, kad didžiausias kenksmingųjų medžiagų kiekis patenka medžiagas įkvepiant, nes per dieną žmogus įkvepia nuo 11 iki 18 kubinių metrų oro, nors tam tikra dalis teršalų patenka ir pro odą. Orą teršia ne tik įvairūs daiktai ar buitinė chemija. Pavojingų medžiagų įkvepiame ar kitaip suvartojame ir dėl žalingų įpročių. Ne veltui priklausomybės šiandien yra prilyginamos ligoms.
Klinikinės toksikologijos, anesteziologijos ir reanimacijos gydytoja Laima Gruzdytė teigė, jog priklausomybė yra liga, kurios metu žmogus negali nustoti vartoti psichoaktyvių medžiagų arba daryti kažkokios veiklos, kuri jam teikia malonumą, bet tuo pačiu ir neša žalą. Anot jos, dažniausiai specialistai kalba apie narkotines medžiagas, alkoholį, rūkymą.
„Tiek etilglikolis, tiek metanolis arba metilo alkoholis yra labai stiprus nuodas ir užtenka labai nedidelio kiekio tam, kad žmogus galėtų apsinuodyti. Didžiausią riziką apsinuodijimui turi žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu, kuris pats iš savęs yra tirpiklis.
Alkoholis yra cheminė medžiaga, kuri žmogaus organizmui yra nuodinga. Kalbant apie saugius alkoholio kiekius ir apie tai, kas oficialiai yra laikoma saugiu alkoholio vartojimu, tai vidutinis lietuvis labai dažnai smarkiai peržengia tas ribas“, – kalbėjo gydytoja L. Gruzdytė.
Rūkymo žala aplinkai
Pasak anesteziologijos ir reanimacijos gydytojos, rūkymo, ypatingai kalbant apie sergamumą ir mirtingumą, statistika geriau matoma kardiologams, onkologams, pulmonologams, tačiau apie tai kuo toliau, tuo dažniau yra kalbama viešai.
L. Gruzdytė teigė, kad didžiausią žalą sukelia rūkomosios cigaretės dėl įvairių degimo produktų, kurie patenka į plaučius ir į aplinką.
„Įprastų cigarečių degimo proceso metu išsiskiria labai daug cheminių medžiagų, kurios teršia aplinką. Iki COVID-19 pandemijos, karo buvo manoma, kad pasaulyje yra keturios pagrindinės rykštės, kurios gali būti išvengiamos: alkoholis, tabakas, mityba ir judėjimas. Jas koreguojant, tai praturtintų sveikatą ir sumažintų ligų skaičių“, – kalbėjo gydytoja.
Jei patalpoje rūkoma – tai paties rūkančiojo pasirinkimas ir savęs žalojimas. Tačiau mokslininkai išskiria antrinį, kai kvėpuojama šalia rūkančiojo, ir tretinį rūkymą, kai tabako dūmai susigeria į tekstilę, kilimus ir sienas.
Net jei dvejus metus patalpose nerūkoma – kvapas juntamas. Visi kiti teršalai patalpoje, palyginti su cigarečių dūmais, yra mažiau kenksmingi. Vis aktualesnis klausimas yra, kaip aplinką veikia naujoviški prietaisai, kuriuose nėra degimo.
„Nauji rūkymo prietaisai į aplinką išskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Man, kaip toksikologei, labai dažnai norisi išskirti nikotiną, kaip medžiagą, kuri žmogaus gyvenime sukelia pačią pirmąją priklausomybę.
Mokslas įrodė, kad jeigu yra bent viena priklausomybė, tai kiekviena kita vystosi žymiai lengviau. Lietuvoje rūko vis dar per didelė visuomenės dalis, kad būtų galima imtis drastiškų priemonių. Tačiau priemonės turėtų būti palaipsninės ir aiškiai orentuoto į vieną pusę.
Pradėkime nuo to, kad taip – pakeisti paprastas cigaretes elektronine ar garinamu tabaku tam žmogui, kuris rūko, yra tam tikras žalos mažinimas. Bet, tyrimai rodo, kad žmonės, perėję prie naujų rūkymo būdų, statiškai nepatvirtinta, kad jie meta rūkyti, jie tiesiog pakeičia rūkymo formą. Tai ir aplinkiniams mažiau įgrįsta“, – kalbėjo gydytoja L. Gruzdytė.
L. Gruzdytė pridūrė, jog draudimai visą laiką turi tam tikros reklamos, kainos ir kitų dalykų reguliavimo poveikį. Pasak specialistės, būtina didinti žmonių sąmoningumą, nes prievarta pasiekti rezultatų nepavyks.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8
