Nors anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sakė, kad tokia suma tėra lašas jūroje, finansų ministrė sako, kad tą lašą teks skolintis. Abejonių kelia ir planai visą pasienį užtverti per metus, mat per beveik 2 mėnesius, kai pasienyje statome vadinamąjį koncertinos barjerą, sugebėta nutiesti vos 8 kilometrus.
Dabar pasienyje su Baltarusija yra maždaug 80 kilometrų, kuriuos dengia kelių metrų aukščio tvora. Kai kur ji išlikusi nuo senų laikų, kai palei sieną ėjo kelias. Kai kur toks kelias driekiasi ir dabar, todėl, nors ir ne pati didžiausia ar tvirčiausia, bet tvora yra.
Tiesa, pavyzdžiui, Dieveniškių kilpoje esanti tvora pasibaigia vos už kelių šimtų metrų ir dvi valstybes skiria tik pėdsakų juosta. Vis tik pirmadienį Vyriausybė palaimino 508 kilometrų ilgio tvoros statybą praktiškai visame ruože su Baltarusija.
„3–4 metrų aukščio, ta tvora turėtų būti metalinė, apsaugota nuo Lietuvoje esančių klimatinių sąlygų, be to, šalia apsauginės tvoros turėtų būti montuojama koncertina, kuri apsunkintų priėjimą prie apsauginės tvoros“, – sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Tvorą statyti pavesta valstybinei energetikos įmonei „Epso-G“.
„Šitas pasirinkimas buvo atliktas vertinant valstybės kontroliuojamų įmonių patirtį ir praktinį pasirengimą greitai imtis tokio masto ir sudėtingumo projekto, ir toks buvo ministrų sutarimas, kabineto sutarimas“, – teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Mes organizuosime pirkimus taip, kad galėtume įtraukti ne tik dukterines įmones, bet ir verslo įmones, dirbančias, ko gero, ne vien tik Lietuvos rinkoje“, – priduria „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Šimonytė žada pati asmeniškai prižiūrėti, kaip vykdomas projektas.
„Projektą prižiūrės, kaip įstatymas numato, priežiūros komisija, priežiūros komisijai vadovausiu aš pati, joje bus keletas ministrų“, – kalba I. Šimonytė.
Į komisijos sudėtį įtraukti ir projekto vykdytojai, stebėtojų teisėmis įtraukti ir kai kurie Seimo komitetai, tarp jų ir audito, kuriam vadovauja parlamento opozicijos narys. Valdantieji žada, kad tvora atsiras per metus. Nors „Epso-G“ vadovas jau iš karto kalba apie sunkumus.
„Didžiausi iššūkiai, kuriuos aš matau, yra susiję su medžiagų tiekimu, nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių, juos reikia pagaminti ir pristatyti palei visą ištęstą, ilgą sienos ruožą“, – tikina R. Zukas.
Iš viso tvora turėtų kainuoti 152 milijonus eurų.
„Pinigų valstybėje tikrai yra, 150 milijonų eurų yra lašas jūroje prie Lietuvos valstybės biudžeto. Tai yra moderni, galinga, stipri ekonomika, vien viršplaninių pajamų šį pusmetį mes turime 238 milijonus eurų“, – taip prieš daugiau nei 2 savaites kalbėjo konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Ir nors jam pusantro šimto milijonų atrodė lašas jūroje, šiandien jo partietė, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tą Majausko įvardytą lašą teks skolintis.
„Dabar yra planuojama pasiskolinti 152 milijonus eurų ir juos investuoti į to fizinio barjero statybą. Tikėtina, kad tai bus skolinimasis tarptautinėse rinkose ir kol kas palūkanų normos yra dar pakankamai žemos, laikotarpis skolinimosi kol kas palankus“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Šimonytė sako, kad kaina dar negalutinė. Keistis gali ir dėl padėtis rinkose: „Galbūt tokių momentų, kur reikės rinktis tarp tempo ir kainos, nes tokių pasirinkimų dabar gali pasitaikyti. Puikiai matote, kad žaliavų kainos labai aukštos šiuo metu ir tai kelia tam tikrų papildomų iššūkių, ir gali būti, kad reikės rinktis tarp kažkokių parametrų.“
Nors Europos Sąjunga dažnai finansuoja trinkelių klojimus, statybas ir net įvairius homoseksualų bendruomenių projektus, fizinio barjero, kuris saugotų tą pačią Europos Sąjungą nuo nelegalų, bendrija nefinansuoja. Lietuva tikisi, kad pavyks europinių lėšų gauti bent jau kitoms išlaidoms pasienyje.
„Dar konkrečios sumos yra tikslinamos, tačiau kalbama apie papildomus kelis šimtus pareigūnų, kurie saugos sieną, darbo užmokesčiui ir taip pat kamerų įrengimui, kas galėtų kainuoti apie 15–20 milijonų eurų papildomai“, – teigia G. Skaistė.
Šalia tvoros ketinama tiesti ir vadinamąją koncertiną – pjaunančią vielą. Ji bus 6 sluoksnių. Ja tvertis Lietuva pradėjo dar liepos 9-ą dieną, tačiau iki šiol nutiesė vos 8 kilometrus barjero.
„8 kilometrai tik, kodėl taip lėtai viskas? — Todėl, kad jau minėjau, tai yra ne dviejų aukštų, o 6 juostų koncertina, kuri tiesiama, yra skirtingas reljefas, kas reiškia, kad ne visada fiziškai yra įmanoma privažiuoti transportui. Procesas vyksta, jis vyks dar intensyviau“, – aiškina vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Socialiniuose tinkluose jau pradėjo plisti nuotrauka, kurioje ant koncertinos vielos užmesta medinė konstrukcija, prispaudusi vielą prie žemės. Feisbuko komentatoriai suskubo šaipytis dėl leidžiamų milijonų taip įveikiamam barjerui, tačiau paaiškėjo, kad ši nuotrauka daryta Lenkijoje, o su medinėm kopėčiom vielą įveikę 6 nelegalai buvo sulaikyti.
Mūsų pasieniečiai jau anksčiau yra teigę, kad nors fiziniai barjerai yra įveikiami, jie atbaido dalį migrantų ir suteikia papildomo laiko pareigūnams reaguoti. Be to, tai gali padėti išvengti ir situacijų, kai baltarusių pasieniečiai patys nelegalus bando įstumti į Europos Sąjungos teritoriją, o nelegalų gali ir daugėti. Lukašenka šiandien prabilo apie naują migrantų srautą iš Afganistano, kuris į Vakarus keliaus per Rusiją ir Baltarusiją.
„Merkel jums žadėjo, Vakarai žadėjo, kad jie priims visus, jie priims visus pabėgėlius iš Afganistano“, – kalba diktatorius Aliaksandras Lukašenka.
Šiuo metu migrantų srautai į Lietuvą nuslūgę, per parą pasieniečiams vidutiniškai tenka neįleisti po keliolika migrantų.