Partijos „Tvarka ir teisingumas“ inicijuotos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą sudarymo klausimo antradienį pradėti svarstyti nepavyko, mat buvo net du kartus padarytos pertraukos. Taigi, šis klausimas Seime turės būti svarstomas ketvirtadienį.
Šios komisijos darbų sąraše – įvairių pastarosios Seimo kadencijos metu įvykusių skandalų, susijusių su ribotos informacijos patekimu į žiniasklaidą, analizė. „Tvarkiečiai“ nori išsiaiškinti, kas paskleidė informaciją apie vadinamuosius „juoduosius sąrašus“ su esą neskaidria veikla užsiimančių viceministrų pavardėmis, kaip į viešąją erdvę pateko informacija, dėl kurios esą švietimo ir mokslo ministru nebuvo paskirtas pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas, „darbietis“ Vydas Gedvilas, kas ir kodėl žiniasklaidoje paskelbė apie neva buvusius galimus Seimo narių susitikimus, kuriame buvo aptariama teisėjos Editos Dambrauskienės kandidatūra į generalinius prokurorus bei galima siūlyta „išpirka“ už postą.
„Tvarkiečiai“ taip pat nori išanalizuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylos, kurioje ji buvo kaltinta valstybės paslapties atskleidimu, tačiau teismo sprendimu išteisinta, aplinkybes.
Mato prezidentės spaudimą
Portalo tv3.lt kalbintas partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis akcentavo norintis, kad slaptų pažymų nutekinimo istorijose būtų padėtas taškas. Būtent dėl to, pasak politiko, reikia imtis parlamentinio tyrimo.
„Mes iš demokratinės valstybės virstame policine valstybe ir įvairiausiomis slaptomis pažymomis pradėti valdyti skiriami ir atleidžiami pareigūnai. Mes norėtume išsiaiškinti, kas teikia tas slaptas pažymas, koks jų turinys.
Ar ne keistai atrodo, kad V. Gedvilas gali dirbti Seimo pirmininku, Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju, o jau švietimo ir mokslo ministru nebegali dirbti, nes dėl jo yra kažkokios pažymos? Taip pat, skiriant generaline prokurore E. Dambrauskiene. Ten irgi kalba apie pažymas, apie Seimo narius J. Sabatauską, V. Gapšį, kurie lyg bandė įtakoti ar reikalauti išpirkos. Prisiminkime ir tas pažymas, kai buvo apie 10 viceministrų atleistų.
Manau, kad pažymomis faktiškai manipuliuojama ir taip neturėtų būti teisinėje demokratinėje valstybėje, kai žmogus, pretenduodamas į konkrečias pareigas, prieš visą Lietuvą apjuodinamas ir net jis pats negali sužinoti, kuo jis kaltinamas“, – aiškino P. Gražulis.
„Tvarkietis“, klausiamas, kur yra galimai slaptos informacijos apie politikus patekimo į viešąją erdvę ištakos, pirštu bedė į prezidentę D. Grybauskaitę.
„Akivaizdu, kad jėgos struktūros naudojamos susidoroti su politiniais oponentais, su politinėmis partijomis, kurios yra nepalankios. Aš pasakysiu, kam yra nepalankios, tai yra nepalankios prezidentei. Puikiai žinome, kad prezidentę iškėlė konservatoriai, ją rėmė liberalai ir dabar ji, atsidėkodama, akivaizdžiai palaiko šias dvi politines jėgas“, – aiškino P. Gražulis.
„Faktiškai, jeigu Seimas turėtų politinės valios, taip, būtų apkalta. Seimo nariai tarpusavy kalba R. Paksui suorganizuota apkalta faktiškai už nieką, kai prezidentei jau dešimt kartų galima buvo suorganizuoti apkaltą. Bet ji kažkaip sutelkus savo rankose galias, galbūt šantažuoja Seimo narius, politines jėgas, žarstosi tomis pažymomis ir tokiu būdu valdo valstybę beveik kaip KGB laikais“, – rėžė „tvarkietis“, klausiamas apie galimą parlamentinės komisijos darbo rezultatą.
Be to, P. Gražulis užsiminė, jog vienas iš parlamentinės tyrimo komisijos tikslų galėtų būti teisėsaugos institucijų vadovų skyrimo tvarkos pakeitimas, jog šiuos vadovų skyrime nedalyvautų prezidentė.
Kodėl persigalvojo „darbiečiai“?
Darbo partijos frakcijos atstovai savo parašais buvo parėmęs laikinosios komisijos sudarymą, tačiau jau antradienį, kai Seimas turėjo spręsti šį klausimą, savo parašus paskelbė atšaukiantys. P. Gražulio manymu, taip galėjo atsitikti dėl D. Grybauskaitės spaudimo.
„Darbo partija ryte, 8 valandą, pasitarime spaudžia socialdemokratus, kad jie nepasiduotų prezidentės įtakai ir nekeistų savo pozicijos dėl komisijos sudarymo. Bet staiga patys „darbiečiai“ po kelių valandų pakeičia poziciją – jie nedalyvaus komisijos sudaryme. Kas jiems padarė spaudimą? Ar ne pati prezidentė? Galbūt jau dabar reikalinga sudaryti komisiją ir išsiaiškinti, kas taip greitai ir radikaliai pakeitė Darbo partijos frakcijos poziciją?“, – svarstė „tvarkietis“.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos atstovas Vytautas Gapšys portalui tv3.lt teigė, jog „darbiečiai“ jokio spaudimo nėra patyrę, o tiesiog nutarė, kad Seimo komisijos darbas virstų politikavimu, todėl savo parašus atsiėmė.
„Puikiai žinote, kad, vargu, ar esame tie, kuriuos spaustų ar mėgintų tai daryti. Šitoje vietoje mes nesame pasidavę spaudimams ir nesiruošiame to daryti ateityje. [...]
Jie puikiai supranta, kad traukiami klausimai, kurie yra pakankamai seni, gerokai apdulkėję, traukiami prieš Seimo rinkimus. Mes manome, kad trauktis į šią diskusiją nėra prasmės. Jeigu tie parlamentarai matė problemas tuo metu, tai reikėjo tuos klausimus tada ir kelti. Kam reikėjo laukti Seimo rinkimų? [...] Dabar nemanau, kad tai kažkur veda. Tiesiog daugiau susipriešinimo, daugiau konfrontacijos ir rezultatas valstybei nebus ypač reikšmingas ar naudingas. Geriau mes daugiau laiko sugaiškime Darbo kodekso, socialinio modelio diskusijoms negu šiam klausimui“, – aiškino V. Gapšys.
Socdemai trauktis nežada
Didžiausios valdančiosios koalicijos – socialdemokratų – atstovų parašai yra taip pat išrikiuoti po parlamentinio tyrimo komisijos sudarymo dokumentu. Tačiau, ar socdemai nepaseks „darbiečių“ pėdomis ir nepersigalvos?
Socdemų vicepirmininko Algirdo Syso teigimu, socialdemokratai remia „tvarkiečių“ iniciatyvą tirti slaptų pažymų skandalus ir savo pozicijos nepakeis. Kalbėdamas apie informacijos nutekinimo istorijas A. Sysas užsiminė ir apie Druskininkų mero, jau šiuo metu iš socialdemokratų partijos pasitraukusio Ričardo Malinausko pokalbių su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku patekimą į žiniasklaidos rankas.
„Ne pirmus metus tęsiasi demokratinei valstybei sunkiai suprantami dalykai – pokalbių išklotinės, nutekinta operatyvinė informacija, kur viena močiutė kitai pasakė ar kažkas kažką girdėjo. Tai priimama už gryną pinigą. Jeigu pačios įstaigos, kurios turėtų padaryti vidinį tyrimą ir aiškiai įvardinti, kas tai padarė, kodėl tai padarė, kieno užsakymu, kokiais motyvais ir nubausti tokius žmones, tai man susidaro įspūdis, kad tai yra skatinama, lenktyniaujama, kuri institucija ką padarys“, – portalui tv3.lt sakė A. Sysas.
„Šiandien yra spėlionės ir gandai. Vieni galvoja, kad yra kurmiai Seime, kiti galvoja, kad yra kurmiai prezidentūroje. Tai tam ir yra parlamentinė kontrolė, kad visi atsiskaito parlamentui“, – akcentavo įtakingas socdemas.
Jis teigė, jog socdemai jokio spaudimo dėl to, kad neremtų parlamentinės tyrimo komisijos sudarymo nepatyrė, taigi persigalvoti neketina.
„Manęs niekas nespaudė. Nežinau, kaip kitiems. Aš tai sportuoju rytais, tai gal ne taip lengva. Niekas tikrai nespaudžia. Jeigu mes save gerbiame, turime padaryti tą darbą“, – pažymėjo A. Sysas.
Opozicija: būdami teisėsaugos akiratyje bando nukreipti dėmesį
Antradienį Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išsiaiškinti, ar partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai nepatenka į interesų konfliktą dalyvaudami svarstant klausimus, susijusius su teisėsauga ir jos institucijų sprendimais, ypač kai šiam juridiniam asmeniui pareikšti teisėsaugos įtarimai.
Primename, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Tuo metu „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas kitame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu yra apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Mūsų nuomone, minėtos partijos ir frakcijos Seime nariai yra asmeniškai suinteresuoti jų atžvilgiu atliekamų tyrimų baigtimi ir todėl savo iniciatyvomis gali siekti daryti įtaką teisėsaugos institucijoms. Manome, kad frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, inicijuodami Seimo nutarimus ar kitus projektus susijusius su teisėsaugos darbu bei balsuodami už juos, susiduria su interesų konfliktu“, – teigė A. Kubilius.
A. Kubiliui pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
„Manome, kad iš tikrųjų tikslai tokios komisijos sudarymo yra labai pragmatiški. Šitos komisijos inciatoriai, pirmiausiai, yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ štabo vadovas Valdas Vasiliauskas, o ši partija ir jos pirmininkas šiuo metu dalyvauja ikiteisminiame tyrime, ir yra įtarimai reiškiami. Tai akivaizdu, kad yra noras, sudarius tokią komisiją, nukreipti dėmesį nuo savęs ir nuo savo problemų.
Antras dalykas – matyt, visos valdančiosios koalicijos yra didelis noras bandyti šitą komisiją išnaudoti kaip propagandinį instrumentą tam, kad paskleisti visuomenėje tokią opiniją, kad dėl visokių valdančiųjų problemų, kurios pastaruoju metu juos kamuoja, kalta teisėsauga, galbūt prezidentė, kai kurie opozicijos nariai. Akivaizdu, kad, artėjant rinkimams, vien tik kuriama politinė platforma, kurioje būtų bandoma plauti savo mundurą ir kaltinti kitus“, – portalui tv3.lt liberalų poziciją išdėstė E. Masiulis.
Anot jo, partijos, kuri yra įtariama nusikalstama veika, nariai, siekdami analizuoti teisėsaugos veiksmus, viršija savo įgaliojimus, bando daryti spaudimą teisėsaugai, įbauginti pareigūnus, psichologiškai juos palaužti.
„Socialdemokratai yra lygiai taip pat sutrikę ir nebando į save pasižiūrėti kritiškai, ką jie patys blogai padarė, kokias klaidas padarė, bet bando surasti kaltininkus kažkur kitur. Aišku, kad Vijūnėlės visa istorija yra vienas iš tų kabliukų, ant kurių kimba ir socialdemokratai“, – aiškino E. Masiulis.
